DARBO UŽMOKESTIS LIETUVOJE PER KETVIRTĮ AUGO 4,6 PROC., PER METUS – 11,1 PROC.

Vidutinis mėnesios darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 2,11 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) – 4,6 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 11,1 proc. daugiau nei 2022-ųjų paskutinį.

Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2,23 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 9,9 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 13,1 proc. nei prieš metus, privačiame – 2,03 tūkst. eurų – atitinkamai 2,2 proc. ir 10,1 proc. daugiau, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Realusis darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo 4,1 proc., per metus – 7,9 proc.: viešajame sektoriuje – atitinkamai 9 proc. ir 9,8 proc., privačiame – 1,9 proc. ir 7,1 procento.

Atlygis augo daugelyje veiklų: nuo 0,4 proc. apgyvendinimo ir maitinimo iki 12,8 proc. švietimo sektoriuje, o žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikloje sumažėjo 1,2 proc.

Vidutinis užmokestis „į rankas“ spalį–gruodį siekė 1,3 tūkst. eurų – 4,2 proc. daugiau nei liepą-rugsėjį ir 10,1 proc. daugiau nei prieš metus: viešajame sektoriuje augo atitinkamai 9,1 proc. ir 12 proc. iki 1,41 tūkst. eurų, privačiame – 2 proc. ir 9,2 proc. iki 1,26 tūkst. eurų.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo išmokėtos didesnės premijos, priemokos ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Realiojo darbo užmokesčio padidėjimą per metus lėmė spartesnis nei vartotojų kainų neto darbo užmokesčio augimas.

Metiniams darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2023 metų sausio padidinta minimali alga, didesnis valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.