EKSPERTAS: DĖL MAŽŲJŲ BENDRIJŲ APMOKESTINIMO VALSTYBĖ NEGAUNA DAUG PAJAMŲ

Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas sako apgailestaujantis, kad Vyriausybė mokesčių reformos pakete nesiūlo keisti mažųjų bendrijų apmokestinimo tvarkos. Pasak jo, šių įmonių dabar yra labai daug, jos steigiamos dėl mažesnių mokesčių, todėl valstybė negauna nemažai pajamų. 

„Labai gaila, kad nieko nedaroma su mažosiomis bendrijomis. O jų pagal juridinių asmenų skaičių šiandien yra turbūt daugiausia ir tai yra vien tiktai dėl mokesčių ir „Sodros“ išimčių. Tai yra neprotinga, milžiniški pinigai lekia į orą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetų bendrame posėdyje sakė K. Lisauskas.

Mažosios bendrijos nariai gali uždirbtą pelną, apmokestinamą 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, išsiimti avansu, bet daugelis jų taiko lengvatinį 5 proc. pelno mokestį. Tuo metu lėšos asmeniniams poreikiams apmokestinamos 20 proc. GPM. 

Bendrijoms nebūtina turėti buhalterį, jei jų pajamos nesiekia 45 tūkst. eurų – nuo šios ribos būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Be to, „Sodros“ įmokos pirmaisiais veiklos metais gali būti nemokamos, todėl lieka susimokėti privalomą sveikatos draudimą. Šios įmokos mokamos nuo asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų.

Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos faktiškai patirtos įprastinės išlaidos. Mažųjų bendrijų nariai, kurių gali būti ne daugiau kaip 10, savo asmeniniu turtu neatsako už verslo prievoles, jos gali vykdyti bet kokią veiklą. Nėra ir privalomo minimalaus įstatinio kapitalo.