Verčia sunerimti

Pasak psichologės Vitalijos Navickės, darbo aplinkoje vis daugiau žmonių susiduria su perfekcionizmu. Tokiu atveju net ir menkiausia klaida atrodo kaip visiškas nesėkmės įrodymas – tokie darbuotojai sunkiai geba pasakyti „ne“, prisiima pernelyg daug atsakomybių, o tai neretai veda prie perdegimo.

„Anksčiau perdegimas dažniau kildavo dėl vadovų spaudimo – vadovai būdavo galios pozicijoje ir skirdavo vis daugiau užduočių, nepaisydami darbuotojų savijautos. Šiandien situacija keičiasi – daug vadovų turi psichologinių ir personalo valdymo žinių, atsižvelgia į individualius poreikius, netgi sudaro lankstesnius darbo grafikus, suteikia sveikatos draudimą ar apmoka psichologų konsultacijas“, – akcentuoja V. Navickė.

Kad emocinė sveikata sparčiai tampa tiek darbdavių, tiek darbuotojų prioritetu, patvirtina ir draudimo bendrovės BTA duomenys.

„Psichikos sveikatos specialistų pagalba tampa vis aktualesnė – 2025 m. preliminariai vienas iš penkiolikos apdraustųjų kreipėsi dėl psichikos sveikatos sutrikimų, nors dar prieš pandemiją tokių atvejų buvo vos vienas iš 25. Tokie skaičiai padeda atskleisti aiškią tendenciją – žmonės vis drąsiau naudojasi darbdavio suteikiamu sveikatos draudimu ir renkasi pasirūpinti savo emocine gerove“, – tvirtina Asmens draudimo produkto vadovas Gediminas Bulenokas.

Nepadeda ir atostogos

Pasak psichologės, vienas pirmųjų perdegimo darbe simptomų – padidėjęs klaidų skaičius. Žmogus dažnai mano, kad tiesiog reikia labiau susikaupti, pasistengti dar daugiau, tačiau iš tiesų tai signalas, kad vidiniai resursai jau senka.

„Perdegimas paveikia ne tik psichologinę, bet ir biologinę būklę, – smegenyse gali vykti pokyčių, todėl neretai prireikia ne tik psichoterapijos, bet ir medikamentinio gydymo. Dar vienas stiprus signalas – nuovargis, kuris nepraeina net po atostogų ar gero miego. Jei, nepaisant kelių savaičių poilsio, žmogus jaučia išsekimą, silpnumą ir sunkumą, būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos“, – tvirtina V. Navickė.

Ji priduria, kad šių simptomų ignoravimas gali turėti tragiškų padarinių – perdegimas neapsiriboja vien nuovargiu ar motyvacijos stoka, jis gali išsivystyti į sunkius psichikos sutrikimus, kurie daro neigiamą įtaką ne tik pačiam žmogui, bet ir jo aplinkai.

„Žmogus nebegali dirbti, pasirūpinti savimi, todėl kenčia visa šeima. Darbdaviai neretai atsiduria sudėtingoje situacijoje – mato, kad darbuotojas nebesusitvarko, bet bijo jį atleisti, nes nežino, ar tai nepastūmės link dar blogesnių padarinių. Tai galiausiai paliečia ir vaikus, kurių sveikatai ir raidai tėvų emocinė būklė turi ilgalaikę įtaką“, – akcentuoja psichologė.

Svarbus indėlis

Darbdavių sprendimai gali turėti esminę įtaką darbuotojų emocinei sveikatai. Svarbiausias žingsnis – suteikti sveikatos draudimą, apimantį psichikos sveikatos specialistų konsultacijas. BTA duomenimis, darbuotojai noriai naudojasi darbdavių apmokamomis psichologo konsultacijomis.

„Įmonės vis dažniau domisi psichologinės pagalbos galimybėmis, o jos yra prieinamos visiems, pasirinkusiems Ambulatorinio gydymo programą, tačiau jaučiame, kad klausimų dėl psichikos sveikatos specialistų paslaugų kompensavimo daugėja. Tai rodo augantį darbdavių susidomėjimą emocine darbuotojų gerove“, – pabrėžia  Asmens draudimo produkto vadovas.

Pasak psichologės, toks sprendimas – ne tik reali finansinė pagalba, bet ir ženklas, kad darbuotojų gerovė yra organizacijos prioritetas. Būtent dėl tokių priemonių darbuotojai dažnai renkasi vieną ar kitą darbdavį.

„Žinoma, ne tik papildomas sveikatos draudimas, bet ir įvairūs mokymai yra itin svarbi darbdavių investicija į darbuotojų emocinę sveikatą. Jie suteikia ne tik žinių, bet ir praktinių įrankių, padedančių valdyti stresą, atpažinti pirmuosius perdegimo simptomus ir kurti pagarbią, palaikančią darbo aplinką. Vis dažniau darbdaviai kviečia lektorius vesti tokias programas ir tai tampa realiu indėliu į geresnę darbuotojų savijautą ir pozityvesnę organizacijos atmosferą“, – teigia psichologė.