Daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Rusijos karas Ukrainoje turi rimtų ekonominių pasekmių valstybei, vidutiniškai Europoje taip galvoja 86 proc. apklaustųjų, rodo sausio–vasario mėnesiais atlikta Eurobarometro apklausa.

Naujausią ataskaitą antradienį pristato Europos Komisijos biuras Lietuvoje.

Gerokai mažiau respondentų mano, kad karas turi rimtų finansinių pasekmių jiems asmeniškai: Lietuvoje taip galvojančių yra 60 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 63 procentų.

Apklausa taip pat parodė, kad tiek Lietuvos piliečiai, tiek visi europiečiai stipriai palaiko įvairius atsako į Rusijos invaziją Ukrainoje veiksmus bei pasisako už pagalbą Ukrainai.

Palaiko visas reakcijos į Rusijos karą Ukrainoje formas

Daugiausia apklaustųjų – 98 proc. Lietuvoje ir 91 proc. vidutiniškai kitose šalyse – pritaria humanitarinės pagalbos nukentėjusiems žmonėms teikimui. Šiuo klausimu iš esmės sutaria visi europiečiai: mažiau nei 90 proc. pritariančių šiai idėjai yra Rumunijoje, Bulgarijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

„Klausiami apie konkrečius reakcijos aspektus ir požiūrį į juos, respondentai iš principo palaiko visas reakcijos formas. Daugiausia palaiko tai, kas yra susiję su humanitarine, finansine pagalba“, – antradienį pristatant Lietuvos ataskaitą kalbėjo ją rengęs sociologas Mindaugas Degutis.

Taip pat gana vieningai yra sutariama dėl karo pabėgėlių priėmimo ES bei finansinės paramos Ukrainai. Šiek tiek daugiau nuomonės išsiskiria kalbant apie ekonomines sankcijas Rusijai bei šios šalies valstybinės žiniasklaidos draudimą. Šiems veiksmams pritaria atitinkamai 84 ir 82 proc. Lietuvos piliečių bei 74 ir 67 proc. visų ES šalių piliečių vidutiniškai.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, apklausos rodo „stiprų ir vieningą europiečių palaikymą Europos Sąjungos atsakui į Rusijos karą ir pagalbai Ukrainai“.

„Tai rodo, jog Rusijos invaziją į Ukrainą europiečiai mato kaip grėsmę taikai ir demokratijai visoje Europoje. O jos yra dvi vertybės, su kuriomis europiečiai labiausiai sieja pačią Europos Sąjungą“, – pranešime cituojamas Europos Komisijos atstovybės vadovas.

Už ekonomines sankcijas labiausiai pasisako Švedijos (95 proc.), Danijos, Lenkijos (po 90 proc.), Nyderlandų ir Portugalijos (po 89 proc.), piliečiai. Mažiausia sankcijoms pritaria Bulgarijos (47 proc.), Slovakijos (49 proc.), Kipro (53 proc.), Graikijos (55 proc.) ir Vengrijos (56 proc.) piliečiai.

Panašiai europiečiai vertina ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos veiklos ES stabdymą. Daugiau už lietuvius tam pritaria tik Lenkijos piliečiai (89 proc.), daug pritariančiųjų yra Portugalijoje, Airijoje (po 80 proc.), Švedijoje (79 proc.), Kroatijoje (77 proc.), Danijoje (72 proc.). Mažiausia pritarimo toks draudimas sulauktų Bulgarijoje (39 proc.), Kipre (40 proc.), Slovakijoje (42 proc.) ir Graikijoje (44 proc.).

Matantys grėsmę labiau pritaria karinei paramai

Kaip skelbiama ataskaitoje, taip pat labiau apklaustųjų nuomonės išsiskyrė kalbant apie karinės paramos teikimą Ukrainai. Lietuvoje tam pritaria 88 proc. piliečių, o kitose ES šalyse – vidutiniškai 65 procentai.

„Tų šalių piliečiai, kurie mato daugiau grėsmės jų valstybei, yra linkę labiau palaikyti karinės paramos tiekimą. Tuo metu tie, kurie tos grėsmės įžvelgia mažiau, akivaizdžiai mažiau palaiko karinę paramą, kaip tokią“, – teigė sociologas.

Labiausia paramos teikimą remia Švedijos (92 proc.), Nyderlandų (90 proc.), Lenkijos (89 proc.), Danijos (89 proc.) ir Suomijos piliečiai (88 proc.). Mažiausio palaikymo karinė parama sulaukė Bulgarijoje (33 proc.), Graikijoje (36 proc.), Slovakijoje (38 proc.) ir Kipre (49 proc.) – tai vienintelės ES šalys, kuriose pritarimas tokiai paramai nesiekia pusės visuomenės.

„Matom ryšį tarp manymo, kad (...) karas sukėlė rimtų finansinių pasekmių asmeniškai ir palaikymo arba nepalaikymo karinės paramos tiekimo Ukrainai. Tos šalys, kuriose galvojančių, kad nukentėjo finansiškai yra mažiau, jos yra labiau linkusios tai paramai pritarti. Ir atvirkščiai, ten kur yra daugiau galvojančių, kad jie nukentėjo asmeniškai finansiškai nuo karo, pritratančių karinės paramos tiekimui yra mažiau“, – pažymėjo M. Degutis.

Lietuviai taip pat išsiskiria teigiamu šalies valdžios reakcijos į Rusijos invaziją vertinimu. 77 proc. Lietuvos piliečių teigiamai vertina šalies vyriausybės reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą – gerokai daugiau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse (55 proc.). Taip pat gerokai daugiau Lietuvos (62 proc.) nei vidutiniškai kitų šalių piliečių (56 proc.) teigiamai vertina ir Europos Sąjungos atsaką į invaziją.

Daugiausia teigiamai vertinančių savo šalies vyriausybės atsaką yra Suomijoje (88 proc.), Danijoje (82 proc.), Švedijoje (80 proc.), Airijoje (78 proc.), o mažiausiai patenkintų atsaku yra Graikijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje (nuo 33 iki 34 proc.).

Eurobarometro apklausa visose ES šalyse buvo atlikta sausio–vasario mėnesiais. Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1003 Lietuvos piliečiai nuo penkiolikos metų amžiaus ir vyresni. Nurodoma, kad dėl atrankos metodo apklausos duomenys reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę.