Pasak Kristupo Vaitiekūno, 2026-ųjų valstybės biudžetas turės „tikrai nemažą“ 6,5 mlrd. eurų deficitą.

„Yra naujos fiskalinės drausmės taisyklės, kurios riboja mūsų išlaidų augimą. Erdvės išlaidų augimui kasmet vis mažės““, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) sakė K. Vaitiekūnas.

Vyriausybei antradienį pateikus Seimui kitų metų valstybės biudžeto projektą komitete trečiadienį pradėti iki gruodžio truksiantys jo svarstymai.

Projekte numatytos beveik 17 proc. augančios pajamos ir beveik 19 proc. – išlaidos bei rekordinės – 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidos gynybai, todėl parlamentarams kyla klausimų dėl valstybės poreikių finansavimo po 2026-ųjų, asignavimų Krašto apsaugos ministerijai (KAM) tikrosios paskirties.

Nerimą kelia lėtesnis pajamų ir išlaidų augimas po 2026-ųjų

BFK narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad pagal Vyriausybės parengtą trimetį 2026–2028 metų biudžetą, kurio dalis yra ir kitų metų biudžetas, 2027-aisiais valstybės pajamos didės jau tik 4,1 proc., o dar po metų – 2,3 proc.

Tuo metu biudžeto išlaidos 2027-iaisias, planuojama, smuks 1,7 proc., 2028-iaisiais – dar 0,5 procento.

„Įsipareigojimai finansiniai auga, bet pajamų augimas daug lėtesnis. Ką darysite, ar mažinsite finansinius įsipareigojus ateityje, ar didinsite skolą, ar didinsite mokesčius? Kitų variantų nežinau“, – klausė parlamentaras.

Savo ruožtu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlė „neužbėgti už akių“ bei ragino pirmiausia patvirtintų kitų metų viešųjų finansų planą.

„Grėsmės egzistuoja, kaip ir egzistuoja (...) keliai toms grėsmėms spręsti. Tiesiog siūlau neužbėgti už akių ir pirma pasitvirtinti 2026 metų biudžetą. Bus matyt, kaip ekonomika važiuoja, koks mokesčių surinkimas ir visa kita“, – BFK posėdyje teigė biudžeto projektą pristatęs finansų ministras. 

Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė darkart teiravosi ministro, kodėl į KAM asignavimus įtrauktos išlygos dalį lėšų skirti infrastruktūrai savivaldybėse bei kariniam mobilumui. Pasak politikės, pagal NATO standartus šios išlaidos nėra laikomos gynybos finansavimu.

K. Vaitiekūnas pakartojo, kad atskiros išlaidų eilutės kariniam mobilumui nėra siekiant užtikrinti kuo lankstesnį KAM biudžeto panaudojimo įvairiems krašto apsaugos poreikiams.

Jis tvirtino, jog tai yra gynybos lėšos: „Jei bus nuspręsta, kad reikalingas kažkoks karinio mobilumo projektas, KAM turėtų turėti galimybę tą projektą ir įgyvendinti, (...) o ne prašyti kitų ministerijų tam skirti lėšų.“

„Pajamos ir išlaidos auga dviženkliais skaičiais visuose biudžetuose, dar galime džiaugtis, kol turime tokius augimus“, – BFK posėdyje teigė K. Vaitiekūnas.

Pristatydamas projektą Seimui antradienį K. Vaitiekūnas tikino, jog pagrindiniai biudžeto prioritetai bus didinti žmonių pajamas ir socialinį saugumą, gerinti kelių infrastruktūrą bei daugiau lėšų skirti gynybai.

Numatoma, kad grynosios valstybės išlaidos augs 5,2 proc., valdžios sektoriaus deficitas bus 2,7 proc., o valstybės skola pasieks 45,1 proc. BVP – virš 5 proc. punktų daugiau nei šiemet.

Biudžeto svarstymo grafike numatyta, jog iki lapkričio 7 dienos savo išvadas pateiks Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas, iki lapkričio 10 dienos projektą turi apsvarstyti parlamento komitetai, pasiūlymus pateikti suinteresuoti asmenys.

Pirmasis projekto svarstymas Seimo posėdyje numatytas lapkričio 25-ąją, o antrasis – projektui grįžus iš Vyriausybės – gruodžio 9-ąją.

Priimti biudžetą ir su juo susijusius projektus numatyta viename iš artimiausių posėdžių po antrojo svarstymo – paprastai tai būna gruodį.