G. PALUCKAS KRITIKUOJA I. ŠIMONYTĖS VYRIAUSYBĘ: JI SPECIALIAI NESTABDO KAINŲ AUGIMO

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė, jo nuomone, sąmoningai nesiima jokių veiksmų stabdant kainų augimą, nes auganti infliacija mažina valstybės skolą ir biudžeto deficitą.

„Tai, kad kainos kyla, o Vyriausybė pasyviai visą tą reiškinį tyliai stebi, yra ne atsitiktinumas. Tas nieko neveikimas yra tyčinis. Infliacija ir kainų augimas yra naudingas šiai Vyriausybei, nes mažėja valstybės skola, sykiu ir biudžeto deficitas. Kuomet kainos kyla, per mokesčius į biudžetą surenkama daugiau pinigų ir panašiai“, – sako G. Paluckas.

Jo teigimu, tokiais atvejais, kuomet ekonomika kaista, Vyriausybės imasi vadinamųjų anticiklinių priemonių, tuo metu Ingridos Šimonytės Vyriausybė nedaro nieko.

„Tai yra sąmoningas nieko nedarymas. Paprastai tariant, išspręsti valstybės biudžeto ir skolų reikalus bandoma silpniau finansiškai gyvenančių žmonių sąskaita. Žmonės, kurių pajamos yra fiksuotos (pavyzdžiui, gaunantys negalios, socialinės paramos ar vaiko išmokas, pensininkai, gaunantys šalpos pensijas, galiausiai valstybės tarnautojai, kurių atlyginimai taip pat fiksuoti), nuo infliacijos labai nukentės. Vyriausybė turėtų įvertinti išmokų dydžius ir juos indeksuoti“, – siūlo G. Paluckas.

Tai yra sąmoningas nieko nedarymas. Paprastai tariant, išspręsti valstybės biudžeto ir skolų reikalus bandoma silpniau finansiškai gyvenančių žmonių sąskaita.

Politiko teigimu, indeksavus išmokas, derėtų svarstyti ir dar kelių instrumentų panaudojimą, pavyzdžiui, keisti mokesčių politiką.

„Valstybės skolos klausimai pas mus yra sprendžiami per infliaciją, taigi didžiausia grėsmė, kad nebus daroma jokia normali mokesčių pertvarka. Vadinasi, ir toliau nebus apmokestintas didžiulis kapitalas ir didžiulis turtas. Nebus ir vartojimo mokesčių mažinimo. O tą daryti reikėtų“, – sako G. Paluckas.

Jis priduria, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje augančias dujų ir elektros kainas nulėmė ne vien pasaulinės priežastys, bet ir politiniai sprendimai.

„Štai elektros energijos kaina Latvijoje yra 40 proc. mažesnė nei Lietuvoje. Visa tai lemia politiniai sprendimai, nes Lietuva dengia „Litgrid“ investicijas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, pavyzdžiui, į vėjo jėgainių parkus Lenkijoje. Vyriausybė jau pasakė, kad „mes nesikišam“, ir akivaizdu, kad taip ir bus“, – teigia G. Paluckas.

ELTA primena, kad gegužės mėn. metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 3,6 proc.

Prieš kurį laiką Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino ir didesnes elektros bei dujų kainas. Antrą metų pusmetį dujos brangs 26–50 proc. už kubinį metrą pagal atskiras gamtinių dujų vartotojų grupes, elektra vidutiniškai brangs apie 8 proc.