„Mes pateikėme (paraišką – BNS) už maksimalią sumą, kokios mums buvo suteiktos lubos tos – 6,375 milijardo eurų. Ir mes esame pateikę apie 50 projektų, kurie turėtų būti finansuojami“, – pirmadienį žurnalistams teigė Briuselyje vykstančioje ES Užsienio reikalų taryboje viešintis krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

19 finansavimą siekiančių gauti valstybių narių iki sekmadienio turėjo pateikti nacionalinius investicijų planus, kaip panaudoti finansinę paramą. Tuomet Europos Komisija (EK) juos įvertins, kad pirmosios išmokos galėtų būti išmokėtos jau 2026 metų pradžioje.

Pasak viceministro, iš SAFE programos gautos lėšos būtų nukreiptos į nacionalinės divizijos plėtrą.

„Patys stambiausi kontraktai, jokia čia paslaptis, kaip ir tankų kontraktas ar vikšrinių pėstininkų kovos mašinų, tai yra milijardiniai kontraktai, kurie tikrai patenka į SAFE lėšas ir turės būti finansuojami. Taipogi ir kiti dalykai, kaip oro gynybos sistemos, arba dronai, antidroninės sistemos. Taipogi labai svarbu amunicija“, – sakė jis.

Krašto apsaugos ministerija yra nurodžiusi, jog finansavimą planuojama pasitelkti ir Baltijos gynybos linijai – kontrmobilumo priemonėms, minoms bei kitų Lietuvos kariuomenės pajėgų išlaikymui ir vystymui.

Lietuva taip pat planuoja dalį SAFE lėšų skirti paramai Ukrainai. Numatomos įvairios priemonės – bendri pirkimai su Ukraina, karinės įrangos įsigijimai iš Ukrainos arba ES tiekėjų Ukrainos poreikiams.

Apie tai, jog Lietuvos gynybos parengčiai stiprinti iš programos planuojama skirti daugiau kaip 6,3 mlrd. eurų EK pranešė dar rugsėjį, kai buvo patvirtintas preliminarus 150 mlrd. eurų finansinės paramos asignavimas gynybos parengčiai visoje ES stiprinti.

Pagal gegužės mėnesį ES Tarybos priimtą programą bus teikiamos nebrangios ilgalaikės paskolos padedant valstybėms narėms įsigyti skubiai reikalingos gynybos įrangos. SAFE taip pat sudarys sąlygas ES toliau remti Ukrainą nuo pat pradžių jos gynybos pramonę susiejant su šia priemone.