Lietuvoje kasmet augantys kačių ir šunų maisto pardavimai šiemet turėtų viršyti 30 mln. eurų ribą.

Didžiųjų prekybos tinklų pardavimus stebinčios bendrovės „Nielsen“ duomenimis, šalyje labiau lepinamos katės, kurioms šeimininkai kasdienai perka brangesnį maistą ir konservus. Tuo tarpu šunys dažniau maitinami sausu maistu, tačiau yra pagrindiniai specialių skanėstų valgytojai.

2015 metais kačių ir šunų maisto pardavimai Lietuvoje siekė 29,9 mln. eurų ir buvo 1,3 proc. didesni negu 2014-aisiais, o šiemet pirmąjį pusmetį jau viršijo 15,5 mln. eurų.

Pasak „Nielsen“ komercijos vadovo Baltijos šalims Aurimo Saulyčio, Lietuvoje kačių maistui išleidžiama maždaug trečdaliu daugiau pinigų, palyginti su šunų maistu, kurio daugiau nuperkama pagal svorį.

„Drėgną maistą Lietuvos pirkėjai labiau linkę pirkti katėms, konservams tenka du trečdaliai kačių maistui skirtų išlaidų. Pagal išlaidas apie du trečdalius šunų raciono sudaro sausas maistas, tačiau jiems nuperkama daugiausiai specialių skanėstų“, - teigia A.Saulytis.

Per metus kačių ir šunų skanėstų Lietuvoje įsigyjama už kelis milijonus eurų, iš kurių didžioji dauguma tenka šunims. Pasak „Nielsen“ komercijos vadovo Baltijos šalims, tai gali lemti ir gyvūnų poreikių specifika.

„Šunų skanėstų populiarumą ir didesnes išlaidas jiems gali lemti ypatybė, kad vadinamieji „kramtalai“, daugiausiai pagaminti iš subproduktų, atlieka ir dantų valymo, apnašų šalinimo funkcijas. Jie ir yra patys populiariausi, vertinant bendras šunų ir kačių skanėstų pardavimų apimtis. Katėms tokio pobūdžio priemonės dantų priežiūrai nėra reikalingos. Be to, kad šeimininkas mylimą gyvūną nori palepinti skanesniu kąsneliu, didesnę šunų skanėstų paklausą gali didinti, kad jie panaudojami ir mokymui, dresūrai“, - sako A.Saulytis.

Nepaisant, kokiam gyvūnui ir kokį maistą perka šeimininkai, jie atsižvelgia ne tik į kainas, bet ir į specialius poreikius.

„Vertinant, kokio kainų segmento maistą gyvūnų savininkai perka savo augintiniams, galima daryti išvadą, jog mėgiami įvairūs prekės ženklai, o pasirinkimą stengiamasi subalansuoti ir maksimaliai pritaikyti individualiems poreikiams. Ekonominės klasės gyvūnų ėdalas turi savo pirkėją, tačiau nėra taip, kad gyvūnams Lietuvoje perkama tik tai, kas pigiausia. Savo nišą nuosekliai plečia specialus ėdalas, skirtas tam tikrai problemai spręsti: kastruotiems ir sterilizuotiems, per daug svorio priaugusiems ar alergiškiems gyvūnams“, - teigia „Nielsen“ atstovas.

A.Saulyčio vertinimu, šalyje keičiantis požiūriui į gyvūnus ir skiriant jiems daugiau dėmesio, specialaus ėdalo paklausa turi tendenciją ateityje augti vis sparčiau.