Miestų gatvėse elektriniais dviračiais važinėjantys maisto kurjeriai iš užsienio jau seniai nieko nebestebina. Pakalbinus du pakistiečius, abu sako, kad atlyginimas tenkina.
„Darbo užmokestis priklauso nuo to, kiek dirbsi – man kaip ir užtenka. Apie Lietuvą sužinojau per „Google“, pasirodė patraukli šalis“, – sakė vyras.
„Tai nėra didelis uždarbis, tačiau kol kas užtenka. Aš Lietuvoje studijuoju, po studijų neliksiu nei Lietuvoje, nei Europoje – čia dideli mokesčiai, brangus pragyvenimas“, – teigė kitas pašnekovas.
Apie Lietuvą sužinojau per „Google“, pasirodė patraukli šalis.
Daug atvykėlių dirba tolimųjų reisų vairuotojais, statybose ar maitinimo sektoriuje. Tačiau dažniausiai jie Lietuvą pasiekia per tarpininkus, o pastarieji, pasak įdarbinimo agentūrų, dažnai darbdaviams pateikia klaidingą informaciją apie darbuotojų gebėjimus.
„Yra girdėtų anekdotinių situacijų, kai atvyko į Lietuvą vairuotojas, bet transporto įmonė patikrino, ar jis moka vairuoti, ir suprato, kad jis pirmą kartą sunkvežimyje sėdi“, – pasakojo įdarbinimo įmonės „Biuro“ vadovas Jurgis Kovas.
Problema, pasak įdarbinimo įmonės atstovo, kad žmonės trečiosiose šalyse susimoka pinigus tarpininkams, o šie dažnai darbdaviams meluodami apie susimokėjusių gabumus ieško darbo.
„Kai kandidatas užsako paslaugą, nukenčia ir darbdavys, nes dažnu atveju darbuotojas pasirodo netinkamas, ir nukenčia valstybė. Nes darbuotojui, kuris pasirodė netinkamas, yra panaikinamas leidimas dirbti. Tačiau jis jau susimokėjęs už paslaugą – ką jis dabar darys? Jis turi likti Europos Sąjungoje ir bandyti išgyventi savarankiškai“, – aiškino J. Kovas.
Todėl valstybė raginama keisti įstatymus ir įpareigoti darbdavius patiems apmokėti už darbuotojų atsivežimą – taip esą būtų garantuota, kad jie ir patikrintų darbuotojų kompetenciją. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako įstatymų kol kas nekeisianti, bet žada griežtinti įdarbinimo agentūrų kontrolę.
„Jau ne vieną kartą diskutavome ir apie atsakomybę didesnę. Šiai dienai turime įvairių baudų rūšių, bet jos tikrai yra nedidelės, neatgrasančios. Taip pat, matyt, ateityje reikės apie tai kalbėti“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Valdžia jau sumažino užsieniečių įdarbinimo kvotą – nuo 40 tūkstančių iki 25 tūkstančių per metus.
„Kol kas turime šiais metais įsigaliojusią baigtinę kvotą. Reikia patikrinti, kaip visa tai veiks: ar užtenka, ar neužtenka, ar gera procedūra. Jeigu to neužtenka, jei procedūra per silpna – kitais metais reikės galvoti, kaip iš tikrųjų sustiprinti kontrolę“, – tvirtino I. Ruginienė.
Tačiau Seime yra manančių, kad kvotas apskritai reikėtų panaikinti ir atsivežti tik tiek darbuotojų, kiek iš tikrųjų reikia – tik aukštos kvalifikacijos.
„Neįmanoma, kad būtų nulis užsieniečių, bet faktas, kad mums reikia drastiškai mažinti užsieniečių darbo migrantų skaičių Lietuvoje, nes per 4 metus jis išaugo faktiškai 4 kartus. Tai yra pavojinga. Aš sakyčiau, net demografiškai Lietuva negrįžtamai pasikeistų – mūsų socialinė, nacionalinė sudėtis“, – įsitikinęs Seimo narys Vytautas Sinica.
Pasak jo, dėl tokios situacijos kalčiausi patys darbdaviai.
„Šiandien darbdavys pasiima naudą – tai yra pigesnį, daug pigesnį ir daug blogesnes sąlygas pakenčiantį darbuotoją – ir palieka valstybei visus įmanomus socialinius kaštus, susijusius su jo elgesiu, išlaikymu ir panašiai“, – nurodė V. Sinica.
Ministrė I. Ruginienė nesutinka, kad reikėtų labiau riboti atvykstančių dirbti skaičių. Tačiau sutinka, kad kai kuriuose sektoriuose darbo migrantai jau išstumia vietinius.
„Mūsų didžiulis interesas, kad jie dirbtų tokiomis pačiomis sąlygomis ir nedempinguotų nei darbo sąlygų, nei atlyginimų, lyginant su vietiniais. Tuo labiau, kad taip pat didžiulis interesas, kad darbo migrantai neišstumtų vietinių iš darbo rinkos – nes kai kuriuose sektoriuose matome ir tokias tendencijas“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Darbdaviai sako, kad situaciją diktuoja pati darbo rinka. Pasak verslo konfederacijos prezidento, kai kurių darbų lietuviai nenori dirbti, net jei už juos siūlomas solidus atlygis.
„Didesnė problema – ar turėtume transporto sektorių, ar kai kuriuos aptarnavimo sektorius, pavyzdžiui, viešojo maitinimo sektorių – ypatingai virėjų – paprasčiausiai nėra žmonių, kurie dirbtų net ir už labai gerus atlyginimus. Aš jus stebinsiu, bet mes kartais kalbame apie keletą tūkstančių eurų atlyginimą virėjui“, – tvirtino verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tam prieštarauja Seimo narys V. Sinica.
„Tai yra blefas, kad Lietuvoje nėra kam dirbti. Lietuvoje yra 9 proc. nedarbo lygis – tikrai nemažas, pirmiausia tarp Lietuvos piliečių. Bet tada, aišku, geresnėmis sąlygomis, negu užsieniečiai dirba. Yra galima, reikia, įmanoma – ir turėtų būti kryptis būtent tokia: rasti, kas dirbtų“, – įsitikinęs V. Sinica.
Šiuo metu Lietuvoje oficialiai darbuojasi beveik 100 tūkst. imigrantų iš trečiųjų šalių – daugiausia iš Baltarusijos, Ukrainos, Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos.
Naujausi komentarai