JAV sankcijų atšaukimas Baltarusijai sukėlė dilemą Lietuvoje

Anot Klaipėdos uosto vadovo, jei politikai nuspręstų, kad A. Lukašenkos „Belaruskalij“ trąšos vėl legalios – uostas pasiruošęs.

„Tai didelių valstybių sprendimai. Pats uostas pasiruošęs perkrauti, kadangi jis skirtas ne tik krovinį perkrauti, bet ir kovoti už krovinį. Regione didžiulė konkurencija“, – neslėpė Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prieš ketverius metus sustabdžius baltarusių trąšas, Klaipėdos uostas dar neatsigavo. Iki sankcijų, Klaipėdos uoste per metus krauta 48 mln. tonų krovinių. Ketvirtadalis jų buvo „Belaruskalij“ trąšos.

2023 metais uosto krova krito iki 32 mln. tonų. Šiemet bus perkrauta 39 mln. tonų, tad krova vis dar mažesnė nei buvo iki karo ir sankcijų. Tiesa, uostas prarado ne tik trąšas – dėl sankcijų stojo ir kiti kroviniai.

Vien uostas per metus praranda iki 20 mln. eurų., o dar uždirbdavo geležinkeliai bei laivų įmonės.

„Šiandien, matyt, tą praradimą turime vertinti kaip tam tikrą vertybinę kainą“, – komentavo A. Latakas.

Klaipėdos uostas / E. Ovčarenko/ BNS nuotr.

Amerikiečiai pirmieji įvedė sankcijas „Belaruskalij“, o dabar pirmieji jas atšaukia. Iki vasario mėnesio dar galioja Europos Sąjungos sankcijos „Belaruskalij“.

„Jei išnyktų Europos Sąjungos sankcijos, Lietuva turėtų didelę dilemą: ar likti kaip yra, ar pasilikus, leisti užsidirbti kaimyninėms valstybėms, tiek Latvijai, tiek Lenkijai“, – teigė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Socdemai mano, kad Europos Sąjunga pratęs sankcijas „Belaruskalij“.

„Europos Sąjunga laikysis bendros pozicijos. Kaip matome, jokių signalų neturime – Europos Sąjunga ruošiasi griežtinti sankcijas Baltarusijai. Tuo labiau, kad hibridinės grėsmės nėra sumažėjusios“, – tvirtino Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Amerikiečiams panaikinus sankcijas, Lietuvoje šiuo metu blaškomasi. Štai prezidento patarėjas Deividas Matulionis sakė, kad jei amerikiečiai prašytų Lietuvos vežti A. Lukašenkos trąšas, tai būtų įmanoma, prašant, pavyzdžiui, daugiau karių.

„Svarbiausia neideologizuoti šios problemos“, – kalbėjo jis.

Tiesa, vėliau patarėjas neigė savo žodžius ir sakė, kad tai nėra oficiali prezidentūros pozicija.

Premjerė savo ruožtu atsakė, ar Lietuva svarstytų vėl leisti „Belaruskalij“ trąšas.

„Mums saugumą užtikrina NATO ir amerikiečių karių dislokavimas Lietuvoje. Mūsų siekis ir išlaikyti tokias pozicijas“, – komentavo I. Ruginienė.

Teigiama, kad Donaldas Trumpas turi savų priežasčių dirbti su A. Lukašenka. Esą JAV gali gauti trąšų iš Kanados, tačiau D. Trumpas kaimynei Kanadai paskelbė prekybos karą. Buvusi premjerė I. Šimonytė teigė, kad Lietuvai kartoti amerikiečių sprendimus gali būti pavojinga.

„Bandymas pagauti vėją, gali mažai valstybei reikšti labai sudėtingas pasekmes. Gali būti, kad tas vėjas pūs naudai pagrindinio priešininko“, – neslėpė politikė.

Ingrida Šimonytė / P. Peleckio/BNS nuotr.

Anot I. Šimonytės, nėra teisėto būdo Lietuvai vėl vežti „Belaruskalij“ trąšas, kol galioja Valstybės saugumo departamento vertinimas, kad tai kenktų Lietuvos interesams.

„Sakyčiau, kad teisėto būdo nėra, nebent Vyriausybė nuspręstų nekreipti dėmesio į teismų sprendimus. Vienintelis būdas – grėsmių nacionaliniam saugumui sumažėjimas“, – aiškino ji.

Tad, jei vėl būtų vežamos trąšos, Lietuva pripažintų, kad pulti Ukrainą V. Putinui padedantis A. Lukašenka nebekelia grėsmės Lietuvai.

„Bet kokiu atveju tai bus politinis sprendimas. Matote, kad yra Valstybės saugumo departamento pažymos, jog kažkokios įmonės nepatikimos, tačiau jos laimi konkursus“, – tvirtino S. Skvernelis.

Rugsėjį A. Lukašenka paleido politinių kalinių ir D. Trumpas tuomet panaikino sankcijas Baltarusijos oro bendrovei „Belavia“. Jau tada neoficialiai kalbėta, kad amerikiečiai spaudė Lietuvą naikinti sankcijas ir „Belaruskalij“. Tiesa, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tai neigė ir net garantavo, kad amerikiečiai naikinti sankcijų neprašė.

„Amerikiečiai panaikino sankcijas „Belavia“ ir kvietė prisidėti Lietuvą“, – sakė R. Motuzas.

Anot politiko, amerikiečiai rugsėjį išgirdo, kad Lietuva nenori naikinti sankcijų A. Lukašenkai, tad dabar nebeprašo.

„Tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra Lietuvos raudona linija ir šalis į jokius kompromisus neis“, – tikino R. Motuzas.

Ne tik opozicija, bet ir K. Budrys sakė, kad nereikėtų mažinti spaudimo Baltarusijai, net jei amerikiečiai prašytų.

„Labai trumparegiška būtų pradėti maitinti žmones, kurie mūsų atžvilgiu neturi gerų kėslų“, – teigė I. Šimonytė.

Lietuvos vadovai aiškino, jog sankcijos nebėra vien tik apie agresyvių diktatorių baudimą. Jos tampa platesniais sutarimais, siejant su karu ir didžiausių valstybių ekonominiais interesais.