KAIP KARAS VEIKIA LIETUVOS LOGISTIKĄ?

Šią savaitę Kaune ir Klaipėdoje mokslininkai, verslo atstovai, politikai dalijosi įžvalgomis apie Rusijos karo Ukrainoje, energetikos krizės padarinius logistikai Baltijos jūroje ir Baltijos jūros šalims. Tarp dalyvių – ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Tarptautinės konferencijos „Krizės, karas ir logistika Europoje: vertinimas ir prognozės“ rengėjai akcentavo, kad Baltijos jūros regionas atsidūrė įvairių geopolitinių neramumų sūkuryje. Pastarųjų metų įvykiai kelia vis didesnių iššūkių logistikai ir laivybai.

„Visame pasaulyje ekonomika yra prijungta prie jūros transporto. Visada buvo glaudus ryšys tarp transporto ir geopolitikos“, – kalbėdamas su „Kauno diena“ sakė vienas iš konferencijos rengėjų, tyrimų tinklo „Baltic Seas“ įkūrėjas, Havro-Normandijos universiteto mokslininkas Arnaud Serry.

Situacija: A.Serry atkreipė dėmesį, kad uostai, transporto ir laivybos įmonės patiria vis daugiau tiekimo grandinių ir jų veiklos sutrikimų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jis atkreipė dėmesį, kad uostai, transporto ir laivybos įmonės patiria vis daugiau tiekimo grandinių ir jų veiklos sutrikimų. „Baltijos regionas, esantis skirtingų ekonominių ir geopolitinių sistemų sankirtoje, pastaruoju metu yra atsidūręs svarbiausių geostrateginių problemų centre“, – pastebėjo A.Serry ir pridūrė, kad Rusijos karo Ukrainoje ir ekonominių sankcijų Baltarusijai ir Rusijai padariniai yra globalūs, tačiau Baltijos jūros regionas yra paveiktas ypač stipriai.

Būtent todėl šiemetėje konferencijoje ir bandyta į jūrų ir uostų analizę pažvelgti iš geopolitinės ir kitų didelę įtaką turinčių aktualijų perspektyvos.

Visada buvo tamprus ryšys tarp transporto ir geopolitikos.

Viena iš konferencijos rengėjų Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų fakulteto mokslinė bendradarbė Emilija Pundziūtė-Gallois „Kauno dienai“ sakė, kad transportas ir logistika Baltijos jūra labai svarbūs Lietuvos ir kitų šios jūros šalių ekonomikai. Dideles galimybes mūsų šaliai dėl logistikos tarp Rytų ir Vakarų, kurių kryžkelėje esame, nubraukė agresyvios kaimyninės šalys Rusija, Baltarusija, šių manipuliacinis atsakas. Tad tiek dėl transporto geležinkeliais, tiek dėl logistikos per Klaipėdos jūrų uostą teko persiorientuoti. Pokyčių imtasi dar prieš Baltarusiją.

Konferencijoje aptarti įvairūs aspektai: nuo konfliktų įtakos Lietuvos ekonomikai, energetikos krizės socialinių padarinių iki Lietuvos uostų krovikų įmonių darbo ir ukrainiečių jūrininkų rengimo karo Ukrainoje metu, nuo autokratinių režimų bandymų apeiti sankcijas iki Eurazijos geležinkelio koridoriaus ir t.t.

Pranešimus konferencijoje skaitė mokslininkai, ekspertai ir specialistai iš Lietuvos, Prancūzijos, Ukrainos, Danijos, Suomijos, Rumunijos, Saudo Arabijos ir kitų šalių. Renginys suburia apie 50 ekspertų iš įvairių šalių.

Dalyviai: tarptautinė konferencija sudomino akademikus, verslo atstovus ir politikus iš įvairių šalių. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Pasikeisdami žiniomis, įžvalgomis iš akademinės, verslo, politikos perspektyvų vieni kitus praturtiname. Be to, tai yra tarptautinė konferencija, tad galime susipažinti su rumuniška, prancūziška ir kt. perspektyvomis. Europinė dimensija, nes visi esame susiję.

Tai jau ketvirtoji kasmetinė tinklo „Baltic Seas“ tarptautinė konferencija.

Konferenciją organizuoja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kartu su Havro-Normandijos universitetu Prancūzijoje ir Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla. Renginį remia Prancūzijos SEFACIL fondas.