Lietuvos verslininkai, rodos, palyginti neseniai suprato, kad jų įmonių prekės ženklai taip pat yra turtas, kuriuo galima pasinaudoti kaip užstatu bandant gauti finansavimą iš bankų. Tiesa, tokių atvejų ne itin gausu, nes mūsų verslininkams priklausantys prekės ženklai nėra labai žinomi ir vertingi.

Susigrąžino iš banko

Kiekvienas prekės ženklas turi savo vertę. Kuo jis žinomesnis ir mėgstamesnis vartotojų, tuo ta vertė didesnė. O turint išties vertingą prekės ženklą teises į jį galima įkeisti siekiant gauti paskolą.

Nors, palyginti su pasaulinėmis tendencijomis, Lietuvoje prekės ženklų įkeičiama labai nedaug, dar vos prieš gerą dešimtmetį tokių atvejų apskritai nebuvo ar pasitaikydavo vos vienas kitas.
Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, įkeičiamų prekės ženklų skaičius ypač išaugo giliausios krizės metais. Įmonių, kurios tuo metu nebegalėjo gauti finansavimo kitais būdais, savininkai tuo metu apsižiūrėjo, kad yra dar viena galimybė, – pasiūlyti bankams įkeisti teises į įmonės prekės ženklą.

Nors dalis taip pasielgusių įmonių savininkų tai darė ne iš gero gyvenimo, netrūksta ir atvejų, kai prekės ženklo įkeitimo galimybe pasinaudoja didelės, sėkmingai veikiančios bendrovės.
Pavyzdžiui, neseniai buvo skelbiama, kad "Nordea Bank Lietuva" refinansuos Rytų ir Vidurio Europoje veikiančios pastatų priežiūros bendrovės "City Service" paskolą "Swedbank".
Šią paskolą, už kurią "City Service" įsigijo įmonę Lenkijoje, "Swedbank" buvo suteikęs už įkeistą "City Service" prekės ženklą.

"Nordea Bank Lietuva" minėtą paskolą refinansuoja jau kitomis sąlygomis, tad prekės ženklas grįžo į "City Service" savininkų rankas.

Kokia suma buvo įvertintas "City Service" prekės ženklas, nė viena sandorio šalis neatskleidė.

Kiekvienas atvejis unikalus

Vis dėlto ne viskas įkeičiant prekės ženklą taip paprasta. Pirmiausia dėl to, kad sunku nustatyti pačių prekės ženklų vertę.

Prekės ženklo vertė jo įkeitimo atveju iš esmės gali būti nustatyta dviem būdais – laisvu šalių susitarimu arba nepriklausomų turto vertintojų.

Pasak Lietuvos turto vertintojų asociacijos Verslo vertinimo komisijos pirmininkės Dalios Aleknienės, dažniausiai įkeičiamo prekės ženklo vertė nustatoma šalių susitarimu, o į turto vertintojus dėl tokių dalykų, bent jau Lietuvoje, kreipiamasi itin retai.

Pasak jos, nekilnojamojo turto vertę galima nustatyti pagal bendras rinkos tendencijas, o prekės ženklo, kuris nėra materialus turtas, kaina – gana keblus dalykas.

Vis dėlto, pasak D.Aleknienės, ir šiuo atveju galioja tam tikri dėsniai.

"Jei kalbame apie prekės ženklų vertę, reikia pasakyti, kad kiekvienas atvejis absoliučiai individualus. Vis dėlto jei pas mane ateitų verslininkas ir paprašytų konkrečia pinigine išraiška įvertinti jam priklausantį prekės ženklą, pagrindinis klausimas būtų, kokią potencialią naudą tas prekės ženklas gali atnešti jo turėtojui?" – aiškino Turto vertintojų asociacijos vadovė.

Pasak jos, įkainojant prekės ženklą taip pat neįmanoma neatsižvelgti į bendrą įmonės, kuriai tas prekės ženklas priklauso, situaciją, generuojamas pajamas, finansinius srautus. Nors ir ne pačius geriausius laikus išgyvenančių bendrovių prekės ženklai tam tikrais atvejais gali būti labai vertingi.

Nėra tokios praktikos

Vienas garsiausių Lietuvos verslo konsultantų, bendrovės "A.Abišala ir partneriai" vadovas Aleksandras Abišala svarstė, jog mūsų šalyje įkeičiama nedaug prekės ženklų pirmiausia dėl to, kad tiesiog nėra gana stiprių prekės ženklų.

"Jei turime šimtus tūkstančių įmonių, o prekės ženklų per metus įkeičiama apie šimtą, tai tikrai labai mažai. Mūsų šalyje tiesiog nėra tokios praktikos. Bet reikia pasakyti, kad ir stiprių prekės ženklų daug neturime", – kalbėjo A.Abišala.

Pasak jo, palyginti nedidelį už paskolas įkeičiamų prekės ženklų skaičių veikiausiai lemia ir bankų pozicija, kuriems toks turtas dėl savo specifikos nelabai patrauklus.

"Jeigu prekės ženklą įkeitusi įmonė nevykdo savo finansinių įsipareigojimų ir dėl to prekės ženklas yra perimamas, tai ką bankui su juo daryti. Arba ieškoti pirkėjo, bet tai papildomi rūpesčiai, o prekės ženklas nėra materialus turtas, kurį parduoti būtų gana lengva. Arba pačiam bankui tektų imtis verslo, su kuriuo prekės ženklas siejamas. Bet toks verslas nėra bankinė veikla", – aiškino pašnekovas.

Anot A.Abišalos, tikrai stiprius ir ne tik mūsų šalyje žinomus lietuviškus prekės ženklus galima suskaičiuoti ant pirštų.

Verslo konsultanto manymu, vertingiausi lietuviški prekės ženklai dažniausiai žymi ne pačias įmones, kurioms jie priklauso, o tų įmonių gaminamą produkciją.

Pirma vertina patį verslą

SEB banko prezidento patarėjas ir verslo bankininkystės vadovas Aivaras Čičelis taip pat pritaria A.Abišalos nuomonei, kad tikrai vertingų prekės ženklų mūsų šalyje nėra itin daug.
Pasak jo, būtent dėl to prekės ženklas, kaip užstatas, yra daugiau išimtis nei taisyklė: "Pavyzdžiui, SEB užstatytų prekės ženklų turi nedaug."

"Į užstatą bankui gali pretenduoti prekės ženklai, susiję su masine gamyba. Tai, pavyzdžiui, maisto produktų ar pieno produktų gamyba, mažmeninės prekybos tinklų ženklai. Tačiau Lietuvoje išties vertingų prekės ženklų, kurie būtų žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose, dar turime labai nedaug", – sakė A.Čičelis.

Jo manymu, pati tokio turto kaip prekės ženklas vertė užstatymo momentu bankui nėra itin svarbi – paskolą suteikianti finansų įstaiga vis tiek pirmiausia vertina patį verslą ir jo kuriamus piniginius srautus.

"Šiuo atveju prekės ženklo vertės klausimas iškiltų tik bankroto atveju, tuomet ir išaiškėtų tikroji prekės ženklo vertė", – aiškino A.Čičelis.

Kaip pavyzdį jis pateikė bankrutavusią bendrovę "Kraitenė". Vienas svarbiausių šios įmonės turtų buvo "Zigmo" prekės ženklas.

"Gali prisipirkti pastatų, įrenginių, tačiau vis tiek esminis klausimas bus produkcijos pardavimas. TTodėl vienas svarbiausių naujų buvusios "Kraitenės" savininkų pirkinių ir buvo "Zigmo" prekės ženklas", – teigė pašnekovas.

Sumos – įspūdingos

2013 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos hipotekos registro duomenimis, buvo įkeista 420 prekių ženklų. Hipotekos registre įregistruotuose įkeitimo sandoriuose buvo nurodyta tik 82 įkeistų prekių ženklų vertė, todėl Centrinė hipotekos įstaiga negali atsakyti į klausimą, kokia bendra Lietuvoje įkeistų prekių ženklų vertė. Bendra Hipotekos registre įkeistų 82 prekių ženklų vertė siekia 394,8 mln. litų.

Kelių prekių ženklų vertė įkeitimo sandorių šalių susitarimu buvo nurodyta vos 1 litas, nemažai prekių ženklų įvertinti daugiau nei keliasdešimt milijonų litų.

Brangiausias Lietuvos Respublikos hipotekos registre šiuo metu įkeistas prekių ženklas įkainotas daugiau nei 80 mln. litų.

Pirmasis prekių ženklo įkeitimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre įregistruotas 1999 m. gruodį.

Prekių ženklai įkeisti Lietuvoje veikiantiems bankams, kredito unijoms ir kitiems juridiniams asmenims.

Šaltinis: Centrinė hipotekos įstaiga

Įkeičiamų prekės ženklų skaičiaus dinamika

Metai Įkeistų prekės ženklų skaičius
2000 0
2001 5
2002 5
2003 41
2004 30
2005 52
2006 105
2007 75
2008 27
2009 280
2010 140
2011 96
2012 168
2013 (per 8 mėnesius) 91
Šaltinis: Centrinė hipotekos įstaiga

Pasaulio brangiausi

Tyrimų bendrovė "Millward Brown" kasmet skelbia vertingiausių pasaulio prekės ženklų šimtuką "BrandZ Top 100". Praėjusių metų tyrimas rodo, kad, nepaisant sunkmečio, didžiausių ir žinomiausių pasaulinių prekės ženklų vertė tik augo. "Millward Brown" vertinimu, nuo 2006 m. iki 2012 m. šimto brangiausių pasaulyje prekių ženklų vertė paaugo 66 proc. ir pasiekė bendrą 2,4 trln. dolerių sumą.

Pateikiame dešimt vertingiausių pasaulio prekės ženklų praėjusiais metais pagal "Millward Brown".

1. "Apple" (183 mlrd. JAV dolerių)
2. IBM (116 mlrd. JAV dolerių)
3. "Google" (108 mlrd. JAV dolerių)
4. "McDonald’s" (95,2 mlrd. JAV dolerių)
5. "Microsoft" (76,7 mlrd. JAV dolerių)
6. "Coca-Cola" (74,3 mlrd. JAV dolerių)
7. "Marlboro" (73,6 mlrd. JAV dolerių)
8. "AT&T" (68,9 mlrd. JAV dolerių)
9. "Verizon" (49,1 mlrd. JAV dolerių)
10. "China Mobile" (45,8 mlrd. JAV dolerių)