– Kuriose namų vietose prarandama daugiausia šilumos?
– Be abejo, labai priklauso nuo to, kokiame pastate gyvenate – ar tai daugiabutis, ar individualus namas. Tačiau bendrai nemažai šilumos nuostolių patiriama per stogą. Jeigu jis nesandarus, o šiluma kyla į viršų, tai gali būti vienas pagrindinių nuostolių šaltinių. Kitas šaltinis – sienos, ypač tiems gyventojams, kurie gyvena daugiabučiuose ir turi daug išorinių sienų. Taip pat langai, durys, ypač išorinės ir laiptinės durys, bei grindys. Kadangi nemažai namų turi rūsius po grindimis, ypač pirmuose aukštuose, priklausomai nuo apšiltinimo, tai taip pat gali būti šilumos nuostolių šaltinis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokie paprasti ir nebrangūs sprendimai gali padėti sumažinti šildymo išlaidas?
– Vienas greičiausių ir efektyviausių būdų – pasitikrinti langų ir durų sandarumą, ypač laiptinės ir išorinių durų. Kartais atrodo, kad plyšeliai visai nedideli, tačiau dėl jų šilumos nuostoliai gali siekti nuo 5 iki 20 proc. Juos užsandarinus galima sutaupyti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų. Be abejo, tai labai priklauso nuo konkrečios situacijos.
– Kaip teisingai vėdinti kambarius šaltuoju sezonu?
– Svarbiausia apskritai vėdinti. Labai dažnai gyventojai galvoja, kad viską užsandarins, galbūt net užklijuos langus, kaip būdavo daroma seniau. Tačiau vėdinimas yra ne mažiau svarbus tiek higienos, tiek komforto sąlygoms palaikyti. Vienas iš patarimų – vėdinti dažniau, bet trumpiau. Kai patalpa, ypač sienos, gerokai atšąla, vėliau reikia daugiau energijos ir resursų, kad vėl būtų pasiekta norima temperatūra.
– Ar daugiabučių renovacija vis dar išlieka vienu geriausių būdų saugoti šilumą ir sumažinti šildymo sąskaitas?
– Tikrai taip. Nepaisant visuomenėje, o kartais ir tarp įvairių sričių ekspertų ar politikų pasitaikančio skepticizmo, matome, kad, nepaisant vietovės, ten, kur pastatai yra nauji arba renovuoti, šildymo sąskaitos dažnai būna iki 40 proc. mažesnės nei senuose, nerenovuotuose pastatuose.
(be temos)
(be temos)
(be temos)