Ketvirtadalis lietuvių mano, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo | KaunoDiena.lt

KETVIRTADALIS LIETUVIŲ MANO, KAD JŲ ŠEIMOS FINANSINĖ PADĖTIS PABLOGĖJO

Spalį kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) apklaustųjų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, lyginant su buvusia prieš 2 mėnesius, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Šeši iš dešimties (59 proc.) respondentų nurodė, kad ji paskutiniu metu nepasikeitė, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu blogėjo. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lyginant su apklausa prieš 2 mėnesius (rugpjūtį), 5 proc. punktais padaugėjo atsakiusių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, o lyginant su situacijos vertinimu prieš metus (2018 m. spalį), nurodžiusių, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, sumažėjo 6 proc. punktais. Tuomet 33 proc. nurodė, kad šeimos finansinė padėtis blogėja.

Kad šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pagerėjo, kiek dažniau atsakė jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį vertina kaip gerą.

Kad šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), pensininkai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus“ būtina.

Apklausa vyko 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 121 atrankos taške. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Kęstas

Kaip mums toliau gyventi? "Pirmasis žingsnis yra atsisakyti kapitalizmo dievinamo individualizmo ir pripažinti tarpusavio priklausomybę, kuri yra būtina ilgalaikiam išgyvenimui. Mes priklausome nuo to, ar mūsų vandens tiekimas yra švarus, o upės - nuo mūsų, kad jų neužnuodytume. Prašome kaimynų stebėti mūsų šunis ar laistyti augalus, kol mes esame toli, ir pasiūlyti mūsų pagalbą natūra. Mes samdome nepažįstamus žmones prižiūrėti mūsų vaikus ar senstančius tėvus ir pasitikime jų užuojauta ir kompetencija. Mes mokame mokesčius ir tikimės, kad išrinktieji išleis tuos pinigus tam, kad keliai būtų saugūs, mokyklos atidarytos, nacionaliniai parkai apsaugoti.

Kęstas

Šie santykiai tarp mūsų ir gamtos pasaulio bei mūsų ir vienas kito liudija tarpusavio priklausomybę, kurią kapitalistinė logika mus skatina atmesti. Reprodukcija yra pagrindinis abipusės priklausomybės realizavimas. Mes priklausome nuo bent dviejų žmonių, kurie gali mus padaryti įmanomais. Mes atsirandame kito žmogaus viduje ir gimstame, padedant gydytojams ar artimiesiems. Mes augame aplinkoje ir bendruomenėse, kurios formuoja mūsų sveikatą, saugą ir vertybes. Turime rasti konkrečių būdų, kaip atpažinti šią tarpusavio priklausomybę ir pasiryžti ją sustiprinti." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Zita

Skundžiasi kad pablogejo,bet pilni prekybos centrai zmoniu o ir pirkimas beprotiskas,perka reikia nereikia, o ir tingi gamint namie perka pusgaminius,o paskui skundziasi kad vlogas gyvenimas.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS