A. Lukašenkai savaitgalis buvo neprastas. Baltarusijos propaganda vis kartojo vaizdus, kuriuose pas A. Lukašenką derėtis atvyksta D. Trumpo pasiuntinys. Tai vadinama derybomis dėl karo stabdymo, kuriose Lietuva įvardijama kaip išprotėjusi.
Amerikiečiai naikina sankcijas baltarusiškoms trąšoms, o A. Lukašenka paleido dar dalį politinių kalinių ir pažadėjo pristabdyti balionų siuntimą į Lietuvą. Nors šis pažadas duotas D. Trumpui, Lietuvoje jis kol kas nevertinamas už gryną pinigą.
„Kol kas per anksti apie tai kalbėti. Tam yra įvairių priežasčių, pavyzdžiui, oro sąlygos ar sustiprintas mūsų pajėgų patruliavimas“, – teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pastarąją savaitę balionų fiksuota mažiau, oro uostų darbas nesutriko. Savaitgalį A. Lukašenkai paleidus dar politinių kalinių, tarp kurių buvo ir du Lietuvos piliečiai. Prezidentūra sako, kad Lietuva kol kas neturėtų didinti spaudimo Minskui.
„Dabar laukiame pozityvaus žingsnio iš kitos pusės ir tada vertinsime. Šiuo metu yra metas deeskaluoti situaciją“, – komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Tuo pat metu Briuselyje Lietuva pasiūlė, o Europos Sąjungos ministrai pritarė naujiems kriterijams, kada būtų galima taikyti sankcijas ir dėl balionų.
„Lietuvos siūlymu buvo įtraukti trys kriterijai, susiję su kritinės infrastruktūros trikdymu ir atakomis prieš ją“, – aiškino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Teigiama, kad amerikiečių sprendimas naikinti sankcijas „Belaruskalij“ Lietuvai kol kas nieko nereiškia – galioja Europos Sąjungos sankcijos. Vis dėlto jos baigiasi vasarį, ir neabejojama, kad gali atsirasti siūlymų sekti D. Trumpo pavyzdžiu ir sankcijų A. Lukašenkai nebetęsti.
„Sankcijų klausimas yra pakankamai sudėtingas. Turime suvokti, kad kiekviena valstybė vadovaujasi savo užsienio politika, remdamasi nacionalinio intereso principu“, – sakė D. Matulionis.
D. Trumpas sankcijas „Belaruskalij“ naikina mainais į politinių kalinių paleidimą. Ateityje gali atsirasti ir daugiau mainų, galinčių virsti sunkiais kompromisais Europai. Kas svarbiau – vertybinė politika ir sankcijos agresoriams ar santykiai su amerikiečiais ir jų karių buvimas regione? Juk D. Trumpas savo sprendimus grindžia šūkiu „Amerika pirmiausia“.
„Lietuva turi žiūrėti į platesnį kontekstą. Reikia vertinti visą ES ir JAV santykių apimtį, taip pat amerikiečių karinį buvimą čia, Baltijos valstybėse“, – pridūrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Vienas amerikiečių argumentų naikinti sankcijas „Belaruskalij“ – siekis mažinti maisto kainas Jungtinėse Valstijose. Baltarusijos įmonė trąšas parduodavo pigiai ir buvo viena pagrindinių tiekėjų JAV rinkai.
Jei amerikiečiai, naikindami sankcijas, tikisi vėl pigiau gauti baltarusiškų trąšų, joms tektų grįžti į tiesiausią ir pigiausią maršrutą – per Lietuvos geležinkelius ir Klaipėdos uostą.
„Spaudimas teoriškai gali būti, tačiau tiesioginio spaudimo iš JAV mes nejaučiame. Tai galiu aiškiai patvirtinti“, – tvirtino D. Matulionis.
„Čia reikia matyti platesnį kontekstą. Akivaizdu, kad mūsų užsienio politikos formuotojai dar turės prie ko padirbėti“, – pridūrė R. Sinkevičius.
Kalbama, kad šis savaitgalis gali tapti pradžia, kai ne tik žodžiais, bet ir sprendimais ims skirtis Europos ir Amerikos požiūriai, bent jau Baltarusijos atžvilgiu. Būtent per ją Baltijos šalims kyla ir Rusijos karinė grėsmė.
„Gali būti, kad Baltarusijai nekeičiant savo elgesio, mes atsidursime skirtinguose greičiuose ir kryptyse su Jungtinėmis Valstijomis“, – įspėjo K. Budrys.
Užsienio reikalų ministerija reiškia viltį, kad po amerikiečių susitarimų su A. Lukašenka galbūt bus paleisti ir Baltarusijoje sulaikyti Lietuvos vilkikų vairuotojai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)