Tokį sprendimą komisija priėmė įvertinusi nacionalinius pajėgumus, migracijos situaciją regione ir savivaldybių preliminarius pajėgumus priimti asmenis. Taip pat, anot ministerijos, įvertinta Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nuomonė, kad atsakomybė už migracijos ir prieglobsčio srautų valdymą turi būti dalijama visos Europos Sąjungos mastu.

„Lietuva yra Bendrijos narė, ir solidarumas čia nėra vien formalumas – tai mūsų bendras saugumas ir abipusė atsakomybė. Europos Sąjungos šalys mums padeda, remia mūsų sienos apsaugą, todėl ir mes turime elgtis sąžiningai bei partneriškai. Mišrus modelis leidžia suderinti finansinius kaštus, mūsų integracijos pajėgumus ir regiono specifiką. Tai racionalus sprendimas, rodantis, kad galime būti solidari valstybė, išlaikydami subalansuotą ir atsakingą požiūrį“, – pranešime teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Mišrus modelis leidžia suderinti finansinius kaštus, mūsų integracijos pajėgumus ir regiono specifiką.

Galutinį sprendimą artimiausiu metu dėl Lietuvos solidarumo įnašo formos priims Vyriausybė.

ELTA primena, kad pernai gegužę buvo priimtas naujasis ES migracijos ir prieglobsčio paktas, kuria siekiama suvienodinti prieglobsčio prašytojų procedūras, migracijos ir grąžinimo taisykles bei sienų kontrolę. Viena iš esminių pakto nuostatų yra įpareigojimas ES valstybėms arba priimti tam tikrą kiekį migrantų. Jeigu šalis narė atsisako priimti prieglobsčių prašytojus, ji kasmet turės mokėti atitinkamą sumą į paramos fondą.

Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų – 20 tūkst. eurų už asmenį. Nusprendus migrantus priimti, Lietuva už asmenį gautų 10 tūkst. eurų, kurie būtų skirti išlaikymo išlaidoms padengti.