Šių metų nekilnojamojo turto (NT) rinka pasižymi šiokiu tokiu bangavimu, tačiau vertinant tris pirmuosius ketvirčius matomas bendras stabilus augimas. Pirmas ketvirtis galbūt dėl negatyvių vyravusių nuotaikų viešojoje erdvėje praėjusių metų gale ir šių pradžioje buvo lėtesnis, nei tikėtasi (ir mažiau sėkmingas nei 2017 m. pirmas ketvirtis). Tačiau, Registrų centro duomenimis, antrą ketvirtį butų pardavimai Vilniuje šoko į aukštumas: fiksuotas sandorių skaičius lenkė net rekordiniais vadintus 2016-uosius ir tapo rezultatyviausiu per trejus pastaruosius metus.

„Trečią ketvirtį butų pardavimo sandorių skaičius šiek tiek smuktelėjo (apie 9 proc.), tačiau trijų ketvirčių rezultatas yra 6,7 proc. geresnis nei 2017-ųjų analogiškas laikotarpis ir 1,6 proc. didesnis nei 2016 m. Jei paskutinį ketvirtį būsto pardavimai pasieks bent šių metų ketvirčio pardavimų vidurkį, bendras rezultatas bus geresnis nei puikiais praėjusiais metais ir vos mažesnis nei rekordiniais 2016-aisiais“, - aiškina CITUS investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Kaunas jau nieko nebestebina: čia kiekvieni metai yra geresni už ankstesnius. Ne išimtis ir pastarieji: paskutinis metų ketvirtis buvo geriausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Šioje rinkoje paskutinius trejus metus stebimas aiškus metinis cikliškumas, kai pirmas ketvirtis būna įsibėgėjimo laikotarpis - mažiausias per metus, tačiau antrą ir trečią ketvirčiais rezultatai pastebimai auga ir tada vėl sulėtėja metų pabaigoje.

Kitas įdomus dalykas, eksperto teigimu, šiais metais išryškėjęs NT rinkoje, yra didėjanti aukštos klasės ir pridėtinės vertės būstų paklausa. Tai rodo du dalykus: NT rinkos brandą ir vartotojų lūkesčių augimą, indikuojantį bendrą ekonominės situacijos gerėjimą.

Anksčiau didžiausią santykinę nuperkamų butų dalį sudarė ekonominės klasės butai, o mažiausią - prestižiniai. Dabar šis santykis nepasikeitė, tačiau prestižinės klasės būstai sudaro vis didesnę dalį. Ši tendencija pastebima ir Vilniuje, ir Kaune: per trečią ketvirtį ekonominės klasės būstai Vilniuje sudarė 46 proc., Kaune - 68 proc., vidutinės - atitinkamai 36 ir 22 proc., o prestižinės - 18 ir 9 proc. Tuo tarpu pernai per tris ketvirčius Vilniuje parduotų ekonominės klasės būstų buvo 51 proc., vidutinės - 39 proc., o prestižinės - beveik dvigubai mažiau, 10 proc. Kaune tuo metu pasiūla buvo per maža ir prestižinės klasės būstai atskirai nebuvo išskiriami.

Š. Tarutis komentuoja, kad bene didžiausią paklausą turinčių 40-60 kv. m ploto butų naujos statybos namuose vidutinės kainos Vilniuje paskutinį ketvirtį pasiekė 1 692 eurus už kvadratinį metrą, o Kaune - 1 545 eurus už kvadratinį metrą.

„Natūralu, kad kainos šiuose didžiuosiuose miestuose artėja viena prie kitos. Vilniuje stebima stabili rinkos situacija, todėl kainų korekcijos - labai nežymios, tuo tarpu Kaune paklausa auga didėjant investicijoms regione, augant aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiui, taigi ir vidutiniam darbo užmokesčiui“, - sakė Š. Tarutis.