Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,1 proc. – 0,6 proc. punkto lėčiau, nei prognozuota kovo mėnesį. Kitais metais ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3,4 procento.

LB teigimu, šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai.

„Nuo karo pradžios praėjus beveik keturiems mėnesiams, galime aiškiau matyti poveikį Lietuvos ekonomikai. Žinoma, neapibrėžtumas, kylantis iš dviejų neprognozuojamų ar sunkiai prognozuojamų ir nekontroliuojamų reiškinių kaip pandemija ir karo išlieka didelis, ir būtent todėl rizikų balansas dėl prognozių išlieka aiškiai neigiamas“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasak jo, kadangi rizikų balansas išlieka itin neigiamas, yra kur kas didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozė gali būti sumažinta, o ne padidinta.

„Kalbant apie veiksnius, kurie formuoja tokią prognozę, pirmiausia išskirčiau išorės paklausą, besikeičiančią padėtį Ukrainoje, sankcijas Rusijoje ir apskritai, pakankamai didelis neapibrėžtumas pasaulio ekonomikoje. Visa tai prisideda prie žaliavų kainų augimo, o tai slopina ne tik Lietuvos ekonomikos augimą, bet ir pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimą“, – sakė G. Šimkus.

„Atitinkamai numatome, kad lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienio rinkose 2022 metais sumažės. Nors tikimės, kad ji kitais metais pradės atsigauti, tačiau lygį, kuris buvo prieš Rusijos invaziją, pasieks tik 2023 metų pabaigoje“, – kalbėjo jis.

LB vadovo teigimu, tokia išorės paklausos raida labiausiai prisidės prie lėtėsiančios eksporto plėtros, o tai yra vienas svarbiausių veiksnių, kuris lemia ir mažėsiančių investicijų prognozę.

„Viena vertus, numatome, kad bus pakankamai reikšmingos valdžios investicijos, pagreitį įgavo ir investicijos į būsto rinką, tai padės bendram investicijų portfeliui augti. Iš kitos pusės, privačių investicijų atsigavimo tikimės daugiau kitais metais“, – teigė G. Šimkus.

Jis taip pat kalbėjo, jog infliacinis spaudimas ribos namų ūkių vartojimą ne tik pagrindinėse prekybos partnerėse, bet ir Lietuvoje. G. Šimkaus teigimu, vidaus namų ūkių vartojimas šiemet augs lėčiau negu pernai.

„Išliekančios įtampos darbo rinkoje net ir sugriežtėjus finansinėms sąlygoms aplinkoje, vis tik pajamų augimas išlieka pakankamai spartus ir tai sudarys sąlygas namų ūkiams išlaikyti gana spartų vartojimo augimą“, – sakė G. Šimkus.

Nors infliacija šiuo metu yra pasiekusi itin aukštą lygį, numatoma, kad jos tempai antrąjį pusmetį lėtės. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 15,2 proc.

Numatoma, kad šiemet darbo užmokestis kils vidutiniškai 11,9 proc. – dešimtadaliu daugiau, nei buvo prognozuota. LB teigimu, tokius pokyčius lemia iki 6,3 proc. sumažėjęs nedarbas ir didelis tinkamos kvalifikacijos darbuotojų poreikis.

Tuo metu laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,9 proc. ir vėl pasiekė istorines aukštumas – G. Šimkaus teigimu, paskutinį kartą toks aukštas rodiklis buvo fiksuotas 2008 metais.