Demografijos problema

Emigracija, ypač darbingo amžiaus žmonių, yra viena iš opiausių šiandienos Lietuvos problemų. Statistika – prasta: anot "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio, darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje mažėja maždaug po 1,8 proc. kasmet, o tai reiškia, kad prarandama maždaug po 30 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.

"Jau trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o ateityje jų dar labiau trūks. Turime ir padarinių: mažėja vidaus vartojimas. O juk per pastaruosius ketverius metus Lietuvos ekonomikos šaltinis būtent ir buvo vidaus paklausa bei vartojimas", – pažymėjo jis.

Prof. habil. dr. Rimantas Rudzkis taip pat akcentavo demografinės situacijos problemą.

"Neabejotinai, netrukus pajusime demografinių tendencijų neigiamas pasekmes. Sakau, kad netrukus, nes iki šiol darbuotojų skaičius Lietuvoje augo: t.y. buvo santykinai didelis nedarbo lygis, be to, buvo ilginamas pensinis amžius. Manau, kad šie metai, kalbu apie 2016-uosius, yra pirmieji, kai dirbančiųjų skaičius beveik neauga. Na, o ateityje tas skaičius ims mažėti", – įspėjo profesorius.

Anot R.Rudzkio, situaciją galėtų pakoreguoti nebent imigrantų atvežimas.

"Žinoma, galėtume pasikviesti, pavyzdžiui, ukrainiečių. Tik nepagalvokite, jog aš esu iš tų žmonių, kurie skatina atverti sienas – manau, kad imigracija sukelia daug negatyvių padarinių – tiesiog, aš konstatuoju faktą, kad dirbančiųjų skaičius Lietuvoje mažės, dėl to mes prarasime svarbų ekonominį šaltinį. Imigracijos politikos keitimas – ilgas procesas", – pridūrė ekonomistas.

Mažės ES parama

N.Mačiulis pažymėjo, kad nereikėtų pernelyg sureikšminti to, jog ateityje sumažės ES Lietuvai skiriamos paramos lėšos.

"Vargu ar tas mažėjimas bus toks, kad sukels šoką. Manau, kad mažėjimas vyks nuosaikiai. Tiesa, bus prarastas vienas iš šaltinių, kuris dabar yra naudojamas investicijoms. O apie tai privalome galvoti ir būti tam pasirengę", – pastebėjo ekonomistas.

Anot R.Rudzkio, viena vertus, kol kas yra sunku apskritai ką nors konkrečiai pasakyti apie ES paramą, nes šiandien Bendrija susiduria su iššūkiais.

"Matome, kad ES šiuo metu yra atsidūrusi savotiškoje kryžkelėje: viena vertus, Didžioji Britanija ir jos pasitraukimas, kita vertus, pačioje ES viduje yra daug neaiškumų: ar išliks dabartinė paramos politika, ar ta parama bus mažinama, o gal, priešingai, ES biudžetas bus didinimas? Sunku pasakyti", – pripažino ekonomistas.

Kita vertus, reikėtų turėti galvoje tai, kad Lietuvai skiriama ES paramos dalis menks.

"Pirma, Lietuvos atotrūkis nuo ES vidurkio jau yra reikšmingai sumažėjęs, jeigu palygintume su 2013 m. arba 2014 m. Antra, Bendrijos teikiama parama tikrai bus mažesnė, o jeigu skaičiuosime nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), tai ji dar labiau sumažės, kadangi mūsų BVP išaugo", – pridūrė jis.

Ekonomikos lėtėjimas

N.Mačiulio teigimu, kur kas reikšmingesnė problema už ES paramos mažėjimą, yra tai, kad lėtėja Lietuvos ekonomikos augimas.

"Jeigu prieš dešimtmetį mūsų ekonomikos augimas siekė 5 proc., tai dabar vos išspaudžiame 3 proc. Jeigu bus tik toks tempas, mes vargu ar galėsime kalbėti apie priartėjimą prie ES vidurkio. Ypač kai net išsivysčiusios šalys, pavyzdžiui, Švedija, auga po 3 proc., – pripažino ekonomistas. – Lietuva dabar yra atsidūrusi vidutinių pajamų spąstuose, kai, vaizdžiai tariant, žemai kabantys vaisiai jau yra nuskabyti ir nelengva vėl augti sparčiai. Reikia galvoti apie kokias nors naujas inovacijas."

Anot prof. dr. Romo Lazutkos, reikėtų šioje vietoje pagalvoti apie technologijų kūrimą ir panaudojimą gamyboje.

"Daugumos Vakarų šalių raida smarkiai priklauso nuo technologijų raidos. Deja, Lietuvoje mes beveik nekuriame ir netaikome technologijų. Žinoma, tam reikia didelių investicijų, visų pirma į mokslą. Tačiau be to sunku tikėtis, kad mes galime pavyti Vakarų valstybes", – kalbėjo ekonomistas.

Į švietimo sistemos problemas dėmesį atkreipė ir R.Rudzkis.

"Švietimo sistema yra suprastėjusi. Negana to, yra per didelis biurokratizmas verslo atžvilgiu. Šie du veiksniai padaro Lietuvą nepatrauklią investicijoms. Juk nei užsienio kapitalas nesiveržia į Lietuvą, nei vietos verslininkai, sukaupę pinigų perteklių, neskuba investuoti į gamybą. Mūsų ekonomika auga lėtai, todėl nesukuriama pakankamai gerų darbų vietų, kas padėtų pasiekti lūžį ir emigraciniuose procesuose", – pažymėjo profesorius.

"Jeigu mūsų ekonomika augtų po 8 arba 9 proc., kaip tai buvo 2006, 2007 m. – be abejo, reikėtų, kad tas augimas būtų ne dėl bankų skolinimo, o dėl investicijų į gamybą – būtų gerai. Galiu pasakyti, kad po 2008 m. buvo susiklosčiusios gana palankios sąlygos tokiam augimui: po krizės į Baltijos šalis buvo atsigręžta, nes visos jos neblogai pasirodė per tą krizę, tiksliau, ją įveikiant. Antras pliusas – pas mus nėra jokio terorizmo pavojaus. Tad jeigu būtume išsivalę biurokratijos džiungles, supaprastinę mokesčių sistemą, verslo reglamentavimo kodeksus, atsikratę korupcijos, sustygavę švietimo sistemą, kad ruoštų tokius specialistus, kokių reikia, o ne kokių nereikia, tikrai galėjome augti ne po 2 proc, o 8 arba 9 proc. Pažiūrėkite į Airiją: ji yra kokius keturis ar penkis kartus labiau išsivysčiusi už Lietuvą, bet jos ekonomika auga po 7 proc. Kodėl? Nes Airija pritraukia didelių investicijų. Jeigu mes augtume po 7 arba 8 proc., o atlyginimai augtų ne po 5, bet po 12–17 proc. per metus arba, tarkime, bent jau 10 proc., žmonės neišvažiuotų. Susiformuotų teigiami lūkesčiai. Dabar jų nėra: puikiai matome, kad žmonės išvažiuoja, kad ekonomika neauga, kad yra begalės kitų problemų. Daugelis mano, kad jeigu bus dar viena krizė, vėl bus blogai. Kad Lietuva taip ir neišsikapstys iš to periferinio krašto vaidmens ES. Turime pakeisti tuos lūkesčius, reikia kardinalių reformų. O tam reikalingas politikų sutelktumas ir valia. Deja, to kol kas nebuvo", – pridūrė R.Rudzkis.

Situacija pasaulyje

Profesorius taip pat pastebėjo, kad didelį dėmesį reikėtų skirti situacijai pasaulinėse rinkose.

"Kadangi žmonių skaičius Lietuvoje mažėja ir rinka traukiasi, mūsų ekonomika vis labiau priklausoma nuo eksporto. Jeigu bus dar viena pasaulinė krizė, tai bus labai skausmingas reiškinys. Žinoma, numatyti tą krizę nelengva, bet galimybė, kad ji iki 2022 m. įvyks, yra gerokai didesnė, nei ta, kad neįvyks", – įspėjo ekonomistas.

R.Rudzkis pridūrė, kad nors šiuo metu reikalai pasaulyje klostosi palankiai, tai nebūtinai bus ilgalaikis dalykas.

"Pirma, dabar palūkanų normos yra nepaprastai žemos, tad bankai vėl įsuko skolinimo mechanizmą. Taip pat svarbu yra tai, kad dabar yra pigios žaliavos ir energetikos resursai. Kitaip tariant, mes dabar pigiai perkame ir elektros energiją, ir dujas, ir naftą. Dėl to mums lieka daugiau pinigų vidaus vartojimui ir investicijoms. Nepaisant šių mano paminėtų labai palankių veiksnių, ES bendrojo vidaus produktas (BVP) šiuo metu auga maždaug tik 1,5 proc., o Lietuvos – 2 proc. O kai šie palankūs dalykai išnyks – kai palūkanų normos taps normalios ir prasidės naujas žaliavų brangimo ciklas? Tikėtina, kad ES pateks į sąstingį, o mūsų ekonomika netgi gali pradėti trauktis, nes mes papildomai dar turime žmonių mažėjimo veiksnį", – įspėjo ekonomistas.

Nors N.Mačiulis pažymėjo, jog dabar Lietuva yra kur kas geriau pasirengusi išoriniams sukrėtimams nei 2008 m., kai šalies ekonomika smuko 15 proc.

"Nebūtų tikslu pasakyti, kad situacija dabar yra labai išbalansuota ir nesaugi, nes palyginti su 2008 m., Lietuvos ekonomika šiuo metu yra geresnės būklės: valstybės finansai labiau subalansuoti, nėra užsienio prekybos deficito, be to, įmonių finansai yra geresni ir gyventojai turi mažiau finansinių įsipareigojimų bei daugiau santaupų. Taigi, kad ir kur žiūrėtume, būklė šiuo metu yra daug, pavadinkime, sveikesnė nei anksčiau. Pagaliau ir priklausymas euro zonai reiškia, kad valstybė esant nepalankioms aplinkybėms galės daug lengviau pasiskolinti už daug mažesnę kainą. Dėl to nereikėtų bijoti kažkokio labai dramatiško scenarijaus", – ramino ekonomistas.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės

• Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 2,3 proc., o kitais metais – 2,9 proc. Šių metų birželį bankas prognozavo, kad 2016 m. Lietuvos BVP augs 2,6 proc., o kitais metais - 3,3 proc.

• LB taip pat prognozuoja, kad darbo užmokestis šiais metais augs 6,8 proc., o kitais metais – 5,6 proc. Augančios pajamos ir mažėjantis nedarbas turėtų skatinti vartojimą: jis turėtų augti atitinkamai 4,3 proc. ir 3,9 proc.

• Infliacija Lietuvoje sieks 0,7 proc., kitais metais augimas turėtų padidėti, nes, manoma, jog augs pasaulinės energijos žaliavų kainos.

• Analogišką išvadą paskelbė ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai: jų teigimu, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti apie 2,5 proc., o 2017 m. – maždaug 3 proc.

Demografinė krizė Rytų Europoje ir Lietuvoje

• TVF šią vasarą paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad iš Rytų Europos valstybių po SSRS žlugimo emigravo 20 mln. Tai sudaro net 5,5 proc. regiono šalių gyventojų.

• Ataskaitoje TVF pažymėjo, kad masinė ekonominė migracija iš Rytų Europos per pastaruosius 25-erius metus davė naudos migrantus priimančioms turtingesnėms valstybėms, bet reikšmingai pristabdė ūkio augimą migrantų kilmės šalyse.

• Studijoje nurodoma, kad 2012 m. BVP centrinėje bei pietryčių Europoje būtų augęs 7 proc., jeigu regiono 1995–2012 m. nebūtų paveikusi masinė migracija.

• Kvalifikuota migrantų darbo jėga "prisidėjo prie fiskalinės naštos", kylančios iš iškreipto santykio tarp dirbančiųjų ir bedarbių, nurodoma ataskaitoje. TVF taip pat įspėjo, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių išvykimas galėjo sustabdyti progresą ir inovacijas tose bendruomenėse, kurias jie paliko.

• Per pirmą 2016 m. pusmetį iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. gyventojų: tai yra 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks gyventojų skaičius prilygsta Varėnos rajonui.

• Remiantis oficialia statistika, per pastarąjį dešimtmetį (2004–2015 m.) iš Lietuvos emigravo daugiau negu 0,5 mln. žmonių. Maždaug tiek gyventojų nuolatos gyvena Vilniuje. Iš viso 1990–2015 m. Lietuva neteko 800–900 tūkst. žmonių.

• Migracijos departamento duomenimis, 2016 m. liepos pradžioje Lietuvoje gyveno 2 869 690 gyventojų. 1990–1991 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių.

• Gyventojų skaičius Lietuvoje augo per visą SSRS laikotarpį. 1950 m. mūsų šalyje gyveno 2,5 mln. žmonių; 1960 m. – 2,7 mln.; 1970 m. – 3,1 mln.; 1980 m. – 3,4 mln.; 1985 m. – 3,5 mln.; 1990 m. – 3,7 mln. Nuo 1990–1991 m. Lietuvos gyventojų skaičius nuosekliai mažėja: 1995 m. jis siekė 3,6 mln. žmonių; 2000 m. – 3,5 mln.; 2005 m. – 3,4 mln.; 2010 m. – 3,2 mln.; 2012 m. – 3 mln.; 2015 m. – 2,9 mln.; 2016 m. – 2,8 mln.

• Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija – valstybės, į kurias išvyksta didžioji dalis emigrantų iš Lietuvos.