R. Šadžiaus vertinimu, Lietuvos ekonomika yra nedaug priklausoma nuo JAV muitų, nes tiesioginis šalies bendradarbiavimas su JAV nėra didelis. Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuvai svarbu, kaip jaučiasi pagrindinių jos eksporto rinkų ekonomika, pavyzdžiui, Vokietija.

„Sutinku su Larso Klingbeilo įvertinimu, kad gerai, jog turime tam tikrą susitarimą – būtų žymiai blogiau, jei būtų rugpjūčio 1 dieną per socialinius tinklus paskelbta, kokie muitų tarifai bus taikomi Europos Sąjungai. Bet sutinku, kad yra erdvės tolesnėms deryboms“, – spaudos konferencijoje antradienį Vilniuje sakė R. Šadžius.

„Yra dar ir neišspręstų klausimų, mums turėtų rūpėti, kaip galų gale susiformuos galutinis susitarimas, nes dar nėra aiškumo keliose svarbiose Europai srityse, kokie bus pasiekti paskutiniai sutarimai. Darbo priekyje labai daug, galbūt blogiausio varianto mums kol kas pavyko išvengti“, – teigė ministras.

Tuo metu Vokietijos vicekancleris ir finansų ministras pabrėžė, kad sutarimas leidžia tikėtis, kad situacija nebeblogės, tačiau jis pripažino, kad poveikis Vokietijai bus rimtas.

„Džiaugiamės, kad susitarimas pasiektas dėl muitų tarifų, Vokietijos įmonėms ir visai Europos Sąjungai sprendimas yra svarbus, kad turime kokį nors aiškumą, galime planuoti, remdamiesi tuo susitarimu ir ta situacija nebegilės. (...) Neabejotinai susitarimas turės poveikį Vokietijos ekonomikai, jos augimui“, – spaudos konferencijoje sakė L. Klingbeilas.

Be to, jo teigimu, kol kas nežinomi visi susitarimo niuansai, sekama, koks poveikis bus plieno ir automobilių pramonei.

Žinoma, būčiau norėjęs, kad susitarimas būtų buvęs nustatant labai mažą muitų tarifą, o ne tokį, dėl kurio buvo susitarta, (...) bet džiaugiuosi, kad apskritai pasiekėme susitarimą.

„Esu tikras, kad muitai neigiamai veikia tiek Europos Sąjungą, tiek Vokietiją, tiek JAV. Žinoma, būčiau norėjęs, kad susitarimas būtų buvęs nustatant labai mažą muitų tarifą, o ne tokį, dėl kurio buvo susitarta, (...) bet džiaugiuosi, kad apskritai pasiekėme susitarimą“, – teigė Vokietijos ministras.

Anot jo, Europos Sąjunga turi tvirčiau laikytis savo pozicijos ir stiprinti bendrąją rinką.

R. Šadžius vėliau teigė, kad į Vokietiją eksportuojančios šalies įmonės patiria problemų ir turės peržvelgti savo strategiją.

„Vienaip ar kitaip Vokietijos įmonėms išsprendus tuos klausimus, priėmus kokius nors ūkinius sprendimus atitinkamai ir mūsų įmonėms, kurios eksportuoja į Vokietiją, taip pat teks peržiūrėti savo ūkinę strategiją“, – žurnalistams sakė ministras.

Anot jo, JAV muitų poveikis Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) bus nedidelis.

„Kiek esame matę įverčių, yra viena kita dešimtoji realaus BVP procento, kas iš esmės pakliūva į BVP skaičiavimo, prognozavimo, neapibrėžtumo ribas, yra paklaidos ribose“, – sakė R. Šadžius.

„Lietuvos atveju, kadangi prognozuojame ženklų BVP augimą šiemet ir kitąmet, įtaka BVP nebus nei katastrofiška, nei kiek ženklesnė“, – pridūrė jis.

Finansų ministerija kovą prognozavo, kad BVP šiemet augs 2,8 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Trampas) ir EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sekmadienio vakarą pasiekė susitarimą, numatantį prekėms iš ES, įskaitant ir automobilius, bazinį 15 proc. muitą. 

Baltijos šalių finansų ministrai kreipėsi į ERPB dėl regioninės kapitalo rinkos stiprinimo

Lietuvos, Latvijos ir Estijos finansų ministrai antradienį kreipėsi į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos stiprinimo.

Ministrai pristatė ketinimą atnaujinti 2017 metais trišalį memorandumą, pagal kurį iki šiol buvo plėtojama bendra Baltijos šalių kapitalo rinka. Ministrų manymu, tai būtų impulsas intensyvesniam bendradarbiavimui, kuris stiprintų Baltijos regiono konkurencingumą, pranešė Finansų ministerija.

Anot jos, rinkos stiprinimas prisidėtų prie šių metų kovą Europos Komisijos pristatytos Taupymo ir investicijų sąjungos iniciatyvos, skirtos padidinti ES piliečių dalyvavimą kapitalo rinkose.

„Reikia išlaikyti pagreitį ir toliau didinti Baltijos regiono matomumą ir konkurencingumą. Šiame kelyje labai vertiname ERPB kaip stiprų partnerį plėtojant Baltijos šalių kapitalo rinką“, – pranešime sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Tikimasi, kad atnaujintą memorandumą Baltijos šalys galėtų pasirašyti kitąmet birželį, kai Rygoje vyks ERPB metinis susitikimas.