„Po dvejų metų (nuo paskutinio jo vizito Vilniuje 2022-ųjų sausį – BNS) infliacija mažėja, jūsų ekonomika auga, ji augs ir kitais metais. Tuo pačiu metu pas jus buvo išlaikytas aukštas užimtumo lygis ir tai tikrai yra įspūdingas pasiekimas, atsižvelgiant į tai, kad ši ekonomika patyrė visus ankstyvuosius ekonominius karo iššūkius“, – pirmadienį po susitikimo su finansų ministre Gintare Skaiste sakė P. Donhoe.

„Nepaisant tų iššūkių, tiek šiemet, tiek kitais metais jūsų ekonomika tikrai augs ir pralenks euro zonos vidurkį. Nepaisant to, kad patyrėte didesnį poveikį nei kitos euro zonos ekonomikos, atsigavote greičiau“, – pridūrė Euro grupės vadovas.

Nepaisant tų iššūkių, tiek šiemet, tiek kitais metais jūsų ekonomika tikrai augs ir pralenks euro zonos vidurkį.

Euro grupės vadovo teigimu, atsparumą per pastaruosius metus parodė ir visa euro zona, kuri, jo teigimu, artimiausius metus augs.

„Nepaisant visų smūgių, Europos ekonomika tikrai atsilaikė. Nepaisant to, kad ji tiesiogiai buvo paveikta daugybės ekonominių pokyčių, kuriuos nulėmė karas“, – teigė P. Donhoe.

„Mūsų ekonomikos auga, infliacija mažėja, nedarbas žemas kaip niekada, o užimtumas aukštame lygyje“, – pridūrė jis.

Pasak P. Donhoe, ekonomika atsigavo ir dėl ekonominės krizės metu ES institucijų priimtų sprendimų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad panašios ekonomikos atsigavimo tendencijos matomos tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje.

„Po gana sudėtingų 2023 metų, kuomet matėme tam tikrą ekonomikos sulėtėjimą, tiek mūsų šalies, tiek euro zonos ekonomikos grįš prie augimo. Darbo rinkos yra stabilios, nedarbo lygio augimo taip pat nesitikima, panašu, kad infliacijos pikas yra už nugaros tiek Lietuvoje tiek euro zonoje“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Pagal naujausias kovo viduryje paskelbtas Finansų ministerijos prognozes šalies ekonomika šiemet augs 1,6 proc., o 2025–2027 metais ji turėtų augti vidutiniškai iki 2,9 proc. per metus.

Euro zonoje šiemet prognozuojamas 0,9 proc. ekonomikos augimas, kitais metais – 1,5 proc.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog defliacijai lapkritį įtakos galėjo padaryti išpardavimai.

„Defliaciją, sakyčiau, lėmė maistas – minus 0,4 procento, nėra daug, bet vis tiek galvojome, kad pokytis bus mažesnis. Po labai ilgo laikotarpio, gal nuo 2021 metų gruodžio, alkoholiniai gėrimai atpigo ir kas tikrai nustebino, labiau pigo nei tikėtasi – ta plati grupė būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra: minus 0,6 procento mėnesinė defliacija“, – penktadienį BNS sakė T. Povilauskas.

„Tam čia yra atsakymas – lapkričio išpardavimai, jie tam tikras prekių grupes palietė ir išpardavimai buvo didesni nei ankstesnių metų lapkritį (...). Panašu, kad išpardavimai padarė šįkart savo darbą ir kainas numušė“, – pridūrė ekonomistas.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad lapkritį šalyje fiksuota 0,4 proc. mėnesio defliacija, tuo metu metinė infliacija siekė 2 proc., vidutinė metinė – 10,8 proc.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad metinę infliaciją palaiko pernai sparčiai augusių maisto kainų inercija.

Pagrindinis veiksnys, kodėl ji vis dar nėra perėjusi, yra vis dar pakankamai nepasiduodančios korekcijai maisto kainos Lietuvoje.

„Buvo tikėtina, kad metinė infliacija paskutiniais šių metų mėnesiais galėjo pereiti į defliaciją. Pagrindinis veiksnys, kodėl ji vis dar nėra perėjusi, yra vis dar pakankamai nepasiduodančios korekcijai maisto kainos Lietuvoje. Yra pakankamai didelė inercija, todėl mes turime šiek tiek didesnę infliaciją nei buvo galima prognozuoti“, – BNS penktadienį sakė Ž. Mauricas.

T. Povilausko vertinimu, gruodį taip pat turėtų būti fiksuojama mėnesio defliacija.

„Infliacija slopsta ir gruodį, akivaizdu, jos čia nebus, dabar didesnis klausimas – kas bus sausį“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak ekonomisto, gruodį bendro kainų lygio neturėtų didinti degalai bei mažesnės šildymo kainos, neturėtų brangti ir maistas.

Ž. Mauricas taip pat prognozuoja, jog gruodį turėtų būti fiksuojama mėnesio defliacija, o sausį padidėjus akcizams galimas nedidelis kainų augimas, tačiau pavasarį mėnesio infliaciją vėl turėtų keisti defliacija.

„Tai, matyt, daugiausia iššūkių sukels biudžeto pajamoms ir taip pat įmonėms, kurios buvo įpratusios prie kylančių kainų“, – teigė Ž. Mauricas.

„Energetikos ir maisto prekių kainos Lietuvoje sudaro žymiai didesnę krepšelio dalį netgi lyginant su ta pačia Estija. Atitinkamai energetikos kainoms mažėjant, maisto kainoms taip pat mažėjant ar bent jau neaugant, bendra infliacija Lietuvoje natūraliai turėtų ženkliai sumažėti“, – kalbėjo analitikas.

Pasak jo, kitais metais bendras vidutinis metinis kainų augimas turėtų būti „artimesnis nuliui, o ne 2–3 procentams“.