Ūkininkai negali pamiršti trankiai Briuselyje nugriaudėjusio protesto. Rolandas jį stebėjo iš savo ūkio Šiaulių rajone. Nufilmuotais vaizdais jis stebisi iki šiol.
„Mačiau, kaip protestuoja ūkininkai – degina laužus, kyla juodi dūmai. Ekologija tuo ir baigiasi“, – ironizavo ūkininkas Rolandas Linkus.
Ūkininkai mėtė bulves, o miesto centre, užkūrę milžinišką padangų laužą, bandė „išrūkyti“ Briuselio gyventojus. Protestuota dėl Europos Sąjungos planų pasirašyti prekybos sutartį su Lotynų Amerikos šalimis – Brazilija, Argentina, Urugvajumi ir Paragvajumi.
Iš šių šalių į Europą galėtų patekti daugiau pigesnės jautienos.
„Ar jūs norite tos pigios argentinietiškos jautienos, kuri neaišku, kaip užauginta?“ – klausė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.
Tuo metu prekybos susitarimas Europai leistų lengviau eksportuoti automobilius ir dalį kitų prekių.
„Pliusų čia tikrai nebus. Gal prekybininkai ir pramonininkai uždirbs, bet kodėl tai turėtų būti pliusas ūkininkui? Kad kažkas bus atvežta pigiau?“ – svarstė R. Linkus.
„Taip, automobilius parduoti – kiti tikslai, bet kas žino, kas bus po to?“ – pridūrė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sutartį planavo pasirašyti šeštadienį, tačiau ūkininkų protestai šiuos planus nukėlė mažiausiai mėnesiui.
Lietuvos ūkininkų atstovai tvirtina, kad Lotynų Amerikos produkcija pakenktų ne tik ūkininkams, bet ir gyventojams, kurie tą mėsą vartotų.
„Dažnai kalbame apie pinigus. Aš kalbu kaip Lietuvos pilietis – man svarbu, kad žmonės turėtų sveiką, saugų ir prieinamą maistą“, – pabrėžė G. Špakauskas.
Lietuvos Vyriausybė susitarimui pritaria ir tikisi, kad iš Pietų Amerikos neatkeliaus nekokybiška mėsa. Tačiau ūkininkai atkreipia dėmesį, kad Pietų Amerikoje leidžiama naudoti augimo stimuliatorius, todėl ten užauginta mėsa pigesnė.
„Ten auginimo kaštai yra gerokai mažesni nei taikomi ES. Konkurencija kainos prasme gali smarkiai atsiliepti, bet, kalbant apie kokybę, manau, kad Lietuvos gyventojai atsirinks“, – teigė žemės ūkio viceministras Artūras Pekauskas.
MERCOSUR sutarties šalininkai įsitikinę, kad susitarimas labiausiai pakenktų tik vištų ir galvijų augintojams.
„Lietuvoje didžiąją dalį ūkininkų sudaro augalininkystės sektorius – grūdai. Augalininkystės šio susitarimas esą visai nepalies“, – aiškino A. Pekauskas.
Tačiau grūdų augintojai su tuo nesutinka ir teigia, kad miglota tampa ir jų ateitis.
Vyriausybė tvirtina, kad yra numatyti saugikliai, kurie bet kokiu atveju apsaugos ūkininkus. Jei dalis sektorių vis dėlto nukentėtų, žadamos piniginės kompensacijos.
„Net jautriausių žemės ūkio sektorių atstovai pritarė susitarimui, bet su sąlyga, kad bus atsižvelgta į jų jautrumą“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos departamento direktorius Donatas Tamulaitis.
Kompensacijoms numatyta skirti 6 mlrd. eurų.
„Buvo toks Gianni Rodari apsakymas „Kareiviškas apsiaustas“. Tie 6 milijardai neturės savybės plėstis ir visus užkloti“, – palygino žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.
Ūkininkai pabrėžia, kad susitarimas palengvintų ne tik jautienos ar vištienos, bet ir cukraus, ryžių, medaus bei sojų įvežimą į Europą. Vis dėlto nerimo kelia ne tik ši sutartis – ūkininkai žada kovoti ir dėl kitų, juos slegiančių problemų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)