Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, elektros kainas, be ramesnio vėjo įtakos, lėmė ir augantis elektros suvartojimas, mažėjusi saulės ir hidroelektrinių gamyba.

„Dėl šių priežasčių likusią dalį suvartojimo užtikrino importo srautai iš Šiaurės Europos. Pastaraisiais metais tapo įprasta, kad Suomijos rinkos situacija turi didelę įtaką elektros kainoms Baltijos šalyse. Dėl tinklo darbų Estijoje ir Latvijoje dalis pigios suomiškos elektros nepasiekė Latvijos ir Lietuvos (...). Lietuvą importo srautai pasiekia ir „NordBalt“ jungtimi iš Švedijos“, – pranešime sakė P. Kozlovas.

Anot jo, įtakos turėjo ir didesnis nei įprastai vandens rezervų užpildymo lygis Šiaurės Europoje.

„Šiemet atėjus vasarai jie (vandens rezervai – BNS) buvo kur kas daugiau užpildyti nei įprastai dėl šiltos žiemos ir galėjo būti laisviau naudojami. Tačiau dabar jų užpildymas pasiekė įprastą lygį, todėl atidžiai stebime, kokios kainos formuosis rugpjūtį, nors kol kas rugpjūčio pradžia Šiaurės Europoje pasitaikė itin vėjuota ir pasižymėjo minimaliomis kainomis“, – aiškino P. Kozlovas.

Nepaisant, jog saulės elektrinių gamyba liepą mažėjo 10 proc. iki 247 GWh, ji sudarė 39 proc. visos Lietuvos gamybos.

Vėjo jėgainių gamyba liepą sumažėjo 53 proc. iki 182 GWh, šiluminių elektrinių – išaugo pusantro karto iki 123 GWh, o hidroelektrinių – mažėjo 36 proc. iki 48 GWh.

Vidutinė elektros kaina liepą Lietuvos kainų zonoje buvo 46,3 euro už MWh (prieš metus – 97,9 euro).

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 913 GWh –  3 proc. daugiau nei birželį. Šalyje liepą buvo pagaminta 626 GWh elektros – 23 proc. mažiau, vietos elektrinės užtikrino 69 proc. šalies suvartojimo.

Eksporto srautai iš Lietuvos praėjusį mėnesį sumažėjo 24 proc. iki 191 GWh, o importo – išaugo 40 proc. iki 520 GWh.