Spalio 27 – lapkričio 2 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 14 proc. iki 91 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 85 eurai, skelbia operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę Baltijos šalių kainos išliko stabilios, nepaisant remonto darbų ir tarpsisteminių pralaidumų ribojimų“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros suvartojimas Lietuvoje augo 3 proc. iki 236 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 67 proc. elektros suvartojimo. Šalyje buvo pagaminta 159 GWh elektros – 23 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros gamino vėjo elektrinės, nors jų gamyba mažėjo 19 proc. iki 98 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 41 proc. iki 30 GWh, saulės jėgainių – 40 proc. iki 9 GWh.

34 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – bendras importo kiekis augo 40 proc. iki 104 GWh: 78 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 12 proc., o likę 10 proc. iš Lenkijos.

Eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 46 proc. iki 23 GWh: 62 proc. – į Lenkiją, o likę 38 proc. – į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 46 proc. Lenkijos kryptimi ir 38 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi.