Jo teigimu, Lietuvos BVP šiemet augo sparčiausiai Baltijos šalyse, tokia tendencija numatoma ir kitais metais.

„Beveik visas augimas bus nulemtas tik vidaus paklausos, o ne eksporto augimo“, – ekonominių prognozių pristatyme pirmadienį sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, kol kas Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka teigiamos, tuo metu verslo lūkesčiai skiriasi – į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos, paslaugų, statybų įmonių lūkesčiai yra teigiami. Tuo metu pramonės pasitikėjimo rodiklis yra žemiausias per pastaruosius trejus metus.

„Eksportuojantys sektoriai, apdirbamoji gamyba pastarąjį pusmetį atrodo jau gerokai prasčiau, yra sumažėjusios apdirbamosios gamybos apimtys beveik visose pramonės šakose“, – aiškino N. Mačiulis.

Pasak jo, tam įtakos turi ir JAV importo muitai, nes Lietuvos ekonomika yra labiau priklausoma nuo JAV rinkos negu Estijos ar Latvijos, bet taip pat ir didesnė konkurencija Europos Sąjungos viduje.

„Ir, aišku, nemaža priklausomybė nuo Europos Sąjungos automobilių pramonės, todėl ir matome labiausiai sumažėjusius transporto priemonių ir jų detalių gamybos apimtis ir eksportą“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Anot jo, nedidelis eksporto augimas prognozuojamas 2026 metais, bet jis labiau bus susijęs su paslaugų, o ne prekių eksportu.

Kaip skelbta anksčiau, „Swedbank“ ekonomistai mažina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę 0,1 punkto iki 2,5 proc., bet nekeičia kitų metų prognozės ir mano, kad  ekonomikos augimas sieks 3,2 proc.

„Swedbank“ prognozuoja, kad 2026 metais prekių ir paslaugų eksportas augs 2 proc., o gyventojų vartojimas išaugs beveik 6 procentais.