„JAV ekonomikos augimas pernai viršijo prognozes, bet pakrapščius giliau ne viskas auksu blizga. Nedarbo lygis JAV padidėjo procentiniu punktu, naujai sukuriamų darbo vietų – mažiausiai per pastarąjį penkmetį. Būsto statybų apimtys yra nukritusios į žemiausią lygį nuo šio dešimtmečio pradžios. Vis tik turbūt didesnė rizika yra ne nedarbo, o infliacijos didėjimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė N. Mačiulis.
Pasak jo, didesni importo muitai, brangesnės pramoninės žaliavos, elektronikos komponentai bei elektros energija neleis atvėsti infliacijai. Tuo metu didesnės nei tikimasi palūkanų normos galėtų neigiamai paveikti ir finansų rinkas bei, netiesiogiai, gyventojų lūkesčius ir vartojimą.
„Galiausiai, kaip jau matėme šių metų pradžioje, JAV prezidento entuziazmas perdėlioti pasaulio tvarką neišblėsęs, destruktyvių politikos klaidų pavojus išlieka didelis“, – įspėjo žinomas ekonomistas.
Europa išlieka sudėtingoje padėtyje – fizinė grėsmė iš Rusijos, aštrėjanti Kinijos konkurencija, politinis spaudimas iš JAV. Vis tik sumažėjusi infliacija, auganti perkamoji galia, į rekordines žemumas nukritęs nedarbo lygis skatina gyventojų vartojimą. Greta to, matome ir investicijų renesansą – iki šiol daugiausiai mažesnėse euro zonos valstybėse, bet nuo šių metų taip pat ir Vokietijoje.
Be stabilaus ir spartaus BVP augimo pernai Lietuvoje matėme ir kitų džiugių rekordų.
„Apskritai, milžiniškos Vokietijos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą gali turėti ir platesnio masto teigiamos įtakos Europos pramonei ir konkurencingumui. Euro zonoje infliacija, priešingai nei JAV, nebėra problema ir artimiausiu metu nukris žemiau 2 procentų kartelės. Vis tik tai turbūt nebus pakankama priežastis pradėti labiau skatinti euro zonos ekonomiką dar labiau mažinant palūkanas. Šį instrumentą ECB pasiliks krizinėms situacijoms“, – savo komentare rašė N. Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas paspartės iki 3,5 proc. ir išliks sparčiausiu regione.
„Be stabilaus ir spartaus BVP augimo pernai Lietuvoje matėme ir kitų džiugių rekordų. Dirbančių asmenų skaičius pakilo į aukščiausią lygį nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas turbūt pasiekė 10 milijardų eurų. Investicijų augimas viršijo 15 procentų ir dabar sudaro ketvirtadalį BVP – daugiausiai per beveik du dešimtmečius. Sparčiausiai augo investicijos į vertės kūrimo potencialą – transporto priemones, gamybos įrengimus, programinę įrangą, intelektinę nuosavybę, informacijos ir ryšių technologijas“, – atkreipė dėmesį N. Mačiulis.
Vis tik greta visų džiuginančių tendencijų, pasak ekonomisto, negalima ignoruoti ir ženklų, rodančių prastėjantį pramonės konkurencingumą. Sparčiai augančios darbo sąnaudos, didesni JAV importo muitai, didėjanti Kinijos konkurencija – visa tai lems daug lėtesnį pramonės augimą ateityje. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika gali klestėti vien vidaus paklausos dėka, bet be eksportuojančių sektorių augimo ilgalaikis progresas yra mažai tikėtinas.
(be temos)
(be temos)