Ministerija – už Nausėdos idėją: įveiklins žmonių indėlius? (Atnaujinta)

Tokiai Finansų ministerijos išvadai pritarta trečiadienio ministrų kabineto posėdyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, teigia, kad tai paskatintų ekonomikos augimą. Šis projektas dabar svarstomas parlamente, po pateikimo jam pritarta birželį.

Numatoma, kad savo indėlius įveiklinti norintis gyventojas tai sutiktų daryti savanoriškai, tam jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita.

Šias lėšas plėtros bankui ILTE skolintų komerciniai bankai, kurių sąskaitose yra laikomi pinigai, žmonės bet kuriuo momentu galėtų pasiimti dalį ar visus šioje sąskaitoje laikomus pinigus.

Prezidentūra siūlo, kad palūkanų normos dydis už šias lėšas būtų nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus, tačiau negalėtų būti mažesnis už 0,1 proc. ar didesnis nei 3 proc., konkretų dydį nustatytų Vyriausybė.

Visgi Finansų ministerija siūlo atsisakyti fiksuotų palūkanų normos ribų, nes, kaip teigiama, jos riboja galimybę lanksčiai reaguoti į rinkos bei ECB pokyčius, kelia nuostolių riziką.

Be to, teisę nustatyti palūkanų normas siūloma suteikti pačiam ILTE, ne Vyriausybei.

Taip pat siūloma papildyti projektą, numatant, kad dalyvauti lėšų įveiklinime gyventojai galėtų ir per kredito įstaigoje jau turimą sąskaitą, kuri deklaruota kaip investicinė.

Prezidentūra siūlo kredito įstaigoms suteikti valstybės garantiją už ILTE pagal šią indėlių įveiklinimo programą paskolintas lėšas, numato, jog gyventojų lėšos ir toliau būtų draudžiamos Indėlių draudimo fonde.

Visgi ministerija laikosi nuomonės, kad reikėtų atsisakyti įstatymo punkto, numatančio, kad valstybės garantijų dėl šių paskolų suma nebūtų įtraukiama į skolinimosi limitus. Teigiama, kad ILTE yra centrinės valdžios sektoriaus subjektas, o valstybės įsipareigojimai pagal paskolas ir taip būtų ribojami tokiems subjektams nustatomo skolinimosi limito.

Prezidentūra siūlo, kad gyventojas valstybei galėtų skolinti ne daugiau nei 2,5 tūkst. eurų, šiuos pinigus ILTE naudotų finansuojant valstybės ir savivaldybių įmonių energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektus.

Skaičiuojama, kad gyventojų einamosiose sąskaitose yra laikoma daugiau nei 19 mlrd. eurų ar daugiau, du trečdaliai indėlių negeneruoja grąžos.

Anksčiau komentuodamas šį mechanizmą ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas Eltai sakė, kad sukūrus šį mechanizmą pats bankas indėlių nepriimtų, o lėšas nukreiptų į mažos rizikos projektus.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai sakė, jog būtina įvertinti plėtros bankui kylančias rizikas ir įsitikinti, kad mechanizmui išpopuliarėjus ILTE turėtų, kur šias lėšas investuoti, taip pat skeptiškai vertino galimybes indėlių palūkanų normos dydį sieti su infliacijos rodikliais.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, pernai bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių, iš jų Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. eurų, o užsienio gyventojų ir verslo indėliai – 34,1 mlrd. eurų.