Sukurkite pelkę sode
Tiesa, šios uogos nėra tokios nereiklios kaip serbentai ar avietės. Joms reikia ne įprastos sodo žemės, o tokios aplinkos, kokioje jos paprastai auga gamtoje. Sodinant spanguoles svarbiausia nepamiršti vieno dalyko – jos mėgsta rūgščią, drėgną dirvą. Paprastoje daržo žemėje, ypač jei ji kalkinga ar nuolat sausa, spanguolės gerai neaugs.
Geriausia joms įrengti atskirą lysvę arba pakeltą, rūgščiamėgėms kultūroms skirtą plotą. Dirvai galima naudoti aukštapelkių durpes, rūgštų substratą, spygliuočių paklotę. Labai svarbu, kad dirva būtų pralaidi, bet neprarastų drėgmės.
Spanguolėms patinka augti saulėtoje vietoje. Kuo daugiau saulės ir drėgmės, tuo gausiau jos dera. Tačiau tai nereiškia, kad šiuos augalus reikia sodinti į vietą, kur vanduo nuolat stovi. Drėgna žemė labia tinka, užmirkusi – ne.
Spanguolės auga pažeme, leisdamos ilgus šliaužiančius ūglius. Per kelerius metus iš kelių pasodintų augalų gali susiformuoti gražus kilimas.
Kaip sodinti?
Sodo spanguolėms galima įrengti specialią lysvę – iškasti maždaug 20–30 cm gylio duobę ir ją užpildyti rūgščiu substratu (4–5 pH, idealu – 3,7–4,5). Jei sodo dirva sunki, molinga ar šarminė, geriau ją visiškai atskirti nuo spanguolėms paruošto sluoksnio.
Sodinukai sodinami maždaug 20–30 cm atstumu vienas nuo kito. Iš pradžių lysvė gali atrodyti tuščia, tačiau spanguolės greitai pradeda leisti šliaužiančius ūglius ir užima vis didesnį plotą.
Dirvos paviršių galima mulčiuoti pušų žieve, spygliais ar kitomis rūgščią aplinką palaikančiomis medžiagomis. Tai padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Pirmaisiais metai sodinukų tręšti nereikia, o vėliau tręškite pavasarį, naudokite vaiskrūmių trąšas arba rūgštų substratą papildančias organines medžiagas.
Geriausia spanguose sodinti pavasarį, nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos. Žinoma, galima ir rugsėjį–spalį, tačiau yra daugiau rizikos, kad sodinukai gerai neprigis. Atvėsus ir net atšalus orams naktį, šaknys gali nunykti arba iššalti, todėl pasodinus rudenį krūmelius reikia mulčiuoti durpėmis arba spygliuočių spygliais, gal net eglišakėmis (jeigu žiema labia šalta ir be sniego).
Pavasarį apžiūrėkite krūmelius, plika akimi matomus nevertingus stiebus nukirpkite, tačiau genėti reikia tik gerai įsitvirtinus krūmeliams, maždaug po trejų ketverių metų.
Verta sode turėti nors nedidelį miško kampelį – ne tik dėl uogų, bet ir dėl ypatingo jausmo, kad dalelę Lietuvos miško gali užsiauginti visai šalia namų.
Parinkite tokią vietą, kur spanguolės galėtų augti ilgai – jeigu vieta bus tinkama, jos gali jus džiuginti net keliasdešimt metų.
Bruknes auginti paprasčiau
Bruknės sode jaučiasi kiek lengviau nei spanguolės. Jos taip pat mėgsta rūgščią dirvą, tačiau joms nebūtina nuolat drėgna aplinka, tokia kaip spanguolėms.
Šioms uogoms geriausia parinkti saulėtą arba lengvai pusiau pavėsingą vietą, kur dirva rūgšti ir gerai pralaidi. Ypač tinka vieta po pušimis ar šalia kitų rūgščią dirvą mėgstančių augalų.
Kaip ir spanguolėms, bruknėms netinka paprasta kalkinta daržo žemė. Jei sode dirva neutrali ar šarminė (kurios pH rodiklis yra didesnis nei 7), reikėtų paruošti atskirą lysvę su rūgščiu substratu.
Bruknės auga nedideliais krūmeliais, tačiau laikui bėgant taip pat plečiasi požeminiais ūgliais. Todėl keli sodinukai ilgainiui gali tapti ištisu bruknynu.
Kad uogų būtų daugiau
Pirmiausia – nepersistengti su trąšomis. Šie augalai nėra dideli ėdrūnai. Per daug trąšų, ypač azoto, gali paskatinti lapų ir ūglių augimą, tačiau uogų gali būti mažiau.
Daug svarbiau palaikyti tinkamą dirvos rūgštingumą ir drėgmę.
Laistyti ypač svarbu sausringu laikotarpiu. Spanguolės dėl savo seklios šaknų sistemos greitai pajunta drėgmės trūkumą. Bruknės kiek atsparesnės, tačiau ir joms nepatinka ilgai trunkanti sausra.
Iš miško – į namus?
Kartais kyla mintis tiesiog iškasti miške bruknę ar spanguolę ir persodinti į sodą. Tačiau tai ne pats geriausias sprendimas. Miško augalas gali sunkiai prisitaikyti prie kitokių sąlygų, be to, pažeidžiamos jo šaknys.
Daug patikimiau įsigyti sodo sąlygoms išaugintų veislių sodinukų. Jie paprastai būna gyvybingesni, geriau prigyja ir gali duoti didesnį derlių.
Jeigu norite vienos bendros lysvės, spanguoles geriau sodinti drėgnesnėje jos dalyje, o bruknes – šiek tiek sausesnėje. Taip kiekvienam augalui galima sukurti sąlygas, artimesnes natūralioms.
Svarbiausia taisyklė: nenaudokite paprastos kalkintos daržo žemės ir nepilkite kalkių. Tiek spanguolės, tiek bruknės yra rūgščią dirvą mėgstantys augalai.
Kantrybė atsiperka
Spanguolių ir bruknių auginimas neskirtas tiems, kurie nori derliaus jau kitą savaitę. Pirmaisiais metais augalai daugiausia stiprina šaknų sistemą ir leidžia naujus ūglius. Tačiau tinkamai įkurdinti jie gali augti vienoje vietoje daug metų.
Tuomet rudens rytą nereikia važiuoti į mišką. Užtenka išeiti į savo sodą, kur jau raudonuoja spanguolės, o po jomis ir šalia jų žvilga mažos ryškios bruknių uogos.
Galbūt todėl verta sode turėti nors nedidelį miško kampelį – ne tik dėl uogų, bet ir dėl ypatingo jausmo, kai dalelę Lietuvos miško gali užsiauginti visai šalia namų.
Kaip įsirengti lysvę
Spanguolės
dirva – rūgšti, puri, drėgna
pH – apie 4,0–5,0
vieta – saulėta
Sodinimo atstumas apie 20–30 cm apie 25–30 cm
drėgmė – didelė
mulčias – pušų žievė, spygliai
geriausias sodinimo laikas – pavasaris arba ankstyvas ruduo
Bruknės
dirva – rūgšti, puri, gerai drenuojama
pH – apie 4,0–5,5
vieta – saulėta arba lengvai pavėsinga
mulčas – pušų žievė, spygliai
drėgmė – vidutinė
geriausias sodinimo laikas – pavasaris arba ankstyvas ruduo
Kuo naudingos spanguolės?
Padeda palaikyti šlapimo takų sveikatą
Spanguolėse yra proantocianidinų – augalinių junginių, kurie gali trukdyti tam tikroms bakterijoms, ypač E. coli, prisitvirtinti prie šlapimo takų sienelių. Dėl šios savybės spanguolių produktai gali padėti sumažinti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką kai kuriems žmonėms. Tačiau jos negydo jau prasidėjusios infekcijos.
Turi antioksidantų
Spanguolėse yra polifenolių, įskaitant antocianinus ir kitus antioksidacinius junginius. Jie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Tai svarbi subalansuotos mitybos dalis, nors vienos uogos savaime neapsaugo nuo ligų.
Papildo mitybą vitaminais ir skaidulomis
Šviežiose spanguolėse yra vitamino C, šiek tiek vitamino E, mangano ir skaidulų. Skaidulos svarbios normaliai žarnyno veiklai, o vitaminas C prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir kolageno gamybos.
Kuo naudingos bruknės?
Gausu augalinių antioksidantų
Bruknėse gausu polifenolių, ypač flavonoidų ir antocianinų. Šie junginiai suteikia uogoms spalvą ir pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Bruknėse taip pat yra arbutino, kuris tiriamas dėl biologinio poveikio, tačiau tai nereiškia, kad valgant bruknes galima gydyti šlapimo takų ligas.
Naudingos virškinimo sistemai
Šviežiose bruknėse yra skaidulų, padedančių palaikyti normalią žarnyno veiklą. Jos taip pat suteikia rūgštumo patiekalams, todėl gali būti puiki alternatyva saldiems padažams.
Gali būti naudingos širdžiai palankiai mitybai
Bruknėse esantys polifenoliai domina mokslininkus dėl galimo poveikio kraujagyslių funkcijai ir medžiagų apykaitai. Tačiau daug tyrimų atlikta laboratorijose arba su gyvūnais, todėl dar negalima tvirtinti, kad bruknės tiesiogiai apsaugo nuo širdies ligų.
Naujausi komentarai