Elenos šeima jau šešerius metus namus šildo kietojo kuro katilu. Jie kūrena medžio pjuvenų briketus, nes, pasak moters, tai praktiškesnis pasirinkimas nei malkos.
„Briketai dega gerokai ilgiau nei malkos, jų šiluminė varža didesnė. Be to, tai patogiau – mažiau pelenų ir dūmų, viskas tvarkingai supakuota“, – sakė Vilniaus rajono gyventoja Elena Kiliauskienė.
Moteris kurą stengiasi įsigyti iš anksto – dar pavasarį ar vasarą. Tačiau šiemet žiema diktuoja savo sąlygas.
„Ankstesniais sezonais pakakdavo dviejų palečių, o šią žiemą, matau, kad prireiks bent trijų. Gruodis ir sausis parodė savo nagus“, – pasakojo moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Smulkieji tiekėjai ir prekybos tinklai pripažįsta, kad atėjus šalčiams briketų ir malkų paklausa išaugo netikėtai stipriai. Kai kurios įmonės per dieną sulaukia iki 170 skambučių su tuo pačiu klausimu – ar dar turi kuro.
„Pirmadienį užsakymų skaičius išaugo kelis kartus. Tokius šuolius labai sunku numatyti“, – teigė „eSaurida.lt“ komercijos vadovas Mantvydas Rancas.
„Šių metų sausį kieto kuro pardavimai išaugo apie 100 proc. Tai nestebina, nes pernai sausis buvo gerokai šiltesnis“, – pridūrė „Ermitažo“ Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Petrulevičė.
Šalčiui spustelėjus, vienų namuose spragsi krosnys, o kitur kaista telefono rageliai. Tačiau dalis prekybos vietų pirkėjams atsako paprastai – sandėliai ištuštėję.
„Šiuo metu briketų neturime. Nors gamyba vyksta nuolat, poreikis viršijo lūkesčius. Žmonės planavo po penkias paletes namui, o dabar sunaudoja septynias ar net aštuonias“, – sakė „Dreveks“ direktorius Michailas Aleksandras Matačina.
LNK žinios susisiekė ir su didžiaisiais prekybos tinklais. Vilniuje „Senukai“ šiuo metu neturi nei malkų, nei briketų, panaši situacija fiksuojama ir „Depo“ parduotuvėse. Tuo metu „Moki-veži“ siūlo tik briketus.
„Staigiai augant paklausai, pasiūla laikinai sumažėja, tačiau mūsų parduotuvėse atsargas pildome kasdien ir šiuo metu jų dar pakanka“, – teigė K. Petrulevičė.
Lietuvos biomasės energetikos asociacija aiškina, kad situaciją lėmė kelios priežastys. Šaltis Europą užklupo beveik vienu metu, o Lietuvoje briketų gamintojų per pastaruosius metus sumažėjo.
„Per septynerius metus briketų gamyba sumažėjo kelis kartus, todėl rinkai tiekiama mažiau produkcijos“, – aiškino „Litbioma“ prezidentas Marius Valukynas.
Malkų situacija kitokia – jų gamyba auga, tačiau didžioji dalis produkcijos iškeliauja į užsienį.
„Apie 95 proc. malkų yra eksportuojama“, – teigė M. Valukynas.
Augant paklausai, kyla ir kainos. Briketai bei malkos jau pabrango.
„Kainos išaugo apie 20 proc. Brangsta pati pjuvena, o didėjantis poreikis dar labiau kelia kainas“, – sakė M. Rancas.
Todėl individualiai besišildantys gyventojai turi nusiteikti, kad šią žiemą šildymas kainuos gerokai daugiau. Prie kuro kainos prisideda ir išaugusios elektros sąnaudos.
„Bendrai šildymo išlaidos gali išaugti iki 30 proc. Tai lemia ne tik kuro kainos“, – aiškino M. Valukynas.
Anksčiau žiemos buvo švelnesnės, bet tokio pokyčio palikti paskutinei dienai nereikėtų.
Elena skaičiuoja, kad visas šildymo sezonas jos šeimai atsieis apie 600 eurų. Ji sako, kad iš anksto pasirūpinus kuru pavyko sutaupyti.
„Anksčiau žiemos buvo švelnesnės, bet tokio pokyčio palikti paskutinei dienai nereikėtų“, – pabrėžė E. Kiliauskienė.
Tiekėjai prognozuoja, kad jei šalčiai užsitęs, briketų ir malkų poreikis dar augs. Tačiau ekspertai ramina – gamyba nesustoja.
„Nerimauti, kad Lietuvoje pritrūks malkų, tikrai nereikia“, – sakė M. Valukynas.
Naujausi komentarai