Tai jis kalbėjo Bendrijos prekybos vadovui Marošui Šefčovičiui pirmadienį Vašingtone planuojant surengti naujas derybas su JAV atstovais, abiem ekonomikos milžinėms siekiant derybų keliu užbaigti nesutarimus dėl muitų.

„Svarbiausia išvengti, kad toliau vyktų tas prekybos karas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos. Tai tikrai nei JAV, nei Europai nenaudingas scenarijus ir tikiu, kad komisaro Šefčovičiaus pastangos prisidės prie to, kad po 90 dienų to pereinamo laikotarpio tiesiog status quo bus pratęstas ir nebus įvedamos papildomos priemonės, kurios apsunkintų Europos Sąjungos eksportą į Jungtines Amerikos Valstijas“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda. 

Teigdamas, kad daugiau nei 75 valstybės paprašė derybų dėl tarifų ir nesiėmė atsakomųjų priemonių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pranešė paskelbęs „90 dienų pertrauką ir šiuo laikotarpiu gerokai mažesnį 10 proc. abipusį muitą, kuris taip pat įsigalioja nedelsiant“.

Muitas ES buvo 20 proc., tačiau lieka neaišku, kaip tai paveiks 27 šalių bloką.

Tuo metu Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pareiškė, kad po JAV prezidento sprendimo stabdyti didžiulius muitus, blokas irgi sustabdys planuotą muitų amerikietiškoms prekėms paketą, kad „suteiktų galimybę deryboms“.

Tai tikrai nei JAV, nei Europai nenaudingas scenarijus (...).

„Manau, kad Europos Komisija pasirinko labai išmintingą poziciją, neeskaluodama, tačiau pristatydama savo galimą tolesnį veiklos scenarijų, jeigu vis dėlto JAV būtų savo pažadą – kelti tarifus – įgyvendinusios“, – sakė G. Nausėda. 

Trečiadienį Bendrija, atsakydama į muitus plieno ir aliuminio eksportui, patvirtino pirmąsias priemones, taikytinas JAV produktams. Blokas dar nepaskelbė atsako į visuotinius D. Trumpo muitus, kurių taikymas dabar sustabdytas 90 dienų.

„Šitas paketas, kuris buvo parengtas, kuris kol kas lieka teorinis, jis buvo tikrai adekvatus ir, galimas dalykas,  turėjo tam tikros įtakos ir pasikeitusiai Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijai, kuri dabar yra nukreipta į tai, kas, mano nuomone, yra išmintingiausia – siekti derybomis rasti bendrus taškus ir neeskaluoti šito karo“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Prezidentas neatmetė, kad JAV padidinti muitai Kinijai gali paskatinti didesnį produkcijos iš šios šalies srautą į kitas rinkas.

„Dėl to galimi net tam tikri defliaciniai, kainas mažinantys impulsai. Ar dėl to reikėtų labai džiaugtis? Manau, kad konkurencijos lygis, aršumas, intensyvumas daugelyje rinkų gali dėl to smarkiai sustiprėti ir tikrai mūsų gamintojai, verslininkai gali patirti papildomų įtampų dėl šitos priežasties“, – kalbėjo G. Nausėda. 

D. Trumpo visuotiniai muitai Kinijai sudaro 145 procentus.