Spalį reikšmingai sumažėjo saulės bei augo vėjo jėgainių gamyba, tačiau dėl jungčių ir elektrinių remonto darbų elektros kaina augo ketvirtadaliu, praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Vidutinė didmeninė elektros kaina spalį, palyginti su rugsėju, augo 25 proc. iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh). Tuo pat metu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 87,4 ir 91,5 euro už MWh. 

„Spalį stebėjome elektros kainų augimą, o pagrindiniai veiksniai lėmę elektros kainų pokyčius buvo įvairūs remontai ir ribojimai“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.

Pasak jo, spalio pradžioje remontuota Lietuvos jungtis su Švedija „NordBalt“, o antroje mėnesio pusėje atlikta Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės transformatorių pastotės rekonstrukcija.

Daugiausiai elektros spalį pagamino vėjo elektrinės – jų gamyba, palyginti su rugsėju, augo 40 proc. iki 385 gigavatvalandžių (GWh) ir sudarė 51 proc. visos Lietuvos gamybos.

„Per visą mėnesį vėjo jėgainės pagamino (...) daugiausia nuo birželio mėnesio. Vėjo gamyba kompensavo antroje mėnesio pusėje beveik perpus sumažėjusią saulės elektrinių generaciją“, – teigė P. Kozlovas.

Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 47 proc. iki 85 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba rugsėjį siekė 185 GWh, hidroelektrinių – 48 GWh, o kitų elektrinių – 59 GWh.

Elektros suvartojimas šalyje rugsėjį augo 9 proc. iki 1005 GWh. Iš viso Lietuvoje per spalį pagaminta 762 GWh elektros – 16 proc. daugiau nei praeitą mėnesį. Vietos elektrinės užtikrino 76 proc. šalies suvartojimo.

Bendras importo srautas per mėnesį sumažėjo 3 proc. iki 431 GWh, o eksportas – 23 proc. iki 131 GWh. 47 proc. nukreipta į Lenkiją , 45 proc. – į Latviją, o likę 8 proc. – į Skandinaviją.