Buitinių atliekų rūšiavimo perversmo pradžia laukia jau šią vasarą, o šiukšlių nerūšiuojantiems gyventojams grasinama didesniais mokesčiais. Laukia ir baudos.
Rūšiuoja kas dešimtas
Atliekų rūšiavimo statistika mūsų šalyje labai liūdna, paprasta ir aiški – popierių, plastiką, metalą ar stiklą į skirtingus konteinerius meta maždaug 10–15 proc. sąmoningų, gamtą mylinčių ir ekologiškumo problemas suprantančių gyventojų.
Anot aplinkos viceministro Almanto Petkaus, dar 10 proc. gyventojų galima pritraukti renginiais ir konkursais. "Sėkmės atveju jų gali būti net apie 15 proc. Vadinasi, sąmoningų žmonių, kurie supranta pasaulinius reiškinius ir rūšiavimo svarbą, geriausiu atveju yra trečdalis", – teigė viceministras.
Statistiškai apskaičiuota, kad norint, jog atliekas rūšiuotų pusė visų gyventojų, reikalingos ekonominės paskatos.
Rūšiuojantiems – nuolaidos
Ekspertai konstatuoja, kad iniciatyvų rūšiuoti šiukšles neužtenka, bet tam yra aiškios priežastys, kaip ir būdai pakeisti susidariusią situaciją.
"Kurdami atliekų tvarkymo sistemą ko nors nauja nebandome išrasti – diegiame ankstesnę senųjų ES valstybių sistemą ir turime kuo greičiau perimti jų patirtį", – aiškino A.Petkus.
Šiuo metu Aplinkos ministerija kuria teisės aktus, pagal kuriuos kiekviena šalies savivaldybė elgsis individualiai spręsdama šiukšlių rūšiavimo problemą.
"Nuo šių metų liepos 1 d. kiekvienoje savivaldybėje turi atsirasti galimybė gyventojui, kuris aktyviai dalyvauja atliekų tvarkymo sistemoje, sutaupyti dalį lėšų. Ar bus sutaupoma mažinant atliekų mokestį, ar jo nekeliant – kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingi veiksmai", – pranašavo viceministras.
Sudėtingiau daugiabučiuose
Elementariausias būdas pradėti rūšiavimo procesą – skatinti rūšiuoti individualiuose namuose: kiekviename name pastatyti mažus rūšiavimo konteinerius ir juos atiduoti atliekų tvarkytojui pasižymint kiekį.
"Metų pabaigoje gyventojas su savivaldybės administratoriumi turėtų susiderinti, kiek šiukšlių jis išrūšiavo, ir galės gauti nuolaidų", – apie kuriamus planus pasakojo A.Petkus.
Kur kas sudėtingesnė situacija yra dideliuose daugiabučiuose namuose, kuriuose yra pavieniai butai ir gyventojai nevieningi. Tačiau Lietuva ne išimtis – tokia situacija yra visose Europos valstybėse. Dažniausiai praktikoje taikomas didesnis šiukšlių išvežimo mokestis. Taip ketinama kovoti su nerūšiuojančiais ir mūsų šalyje.
Baudos – penktadaliui
Iš viso yra net 20 proc. šiukšlių rūšiavimui aršiai besipriešinančių gyventojų. Tad numatomi sprendimo variantai tokiems asmenims – arba labai didelė šiukšlių išvežimo kaina, arba griežčiausios sankcijos – baudos.
"Dabar norime, kad bent jau tie 80 proc. gyventojų intelektualiai suvoktų rūšiavimo svarbą ir ekonomiškumą dalyvauti ekologinėje sistemoje", – aiškino Aplinkos viceministras.
Nereto gyventojo nuomone, rūšiavimas – bergždžias darbas, nes šiukšlės vis tiek galiausiai sumaišomos ir keliauja bendrai su buitinėmis atliekomis į sąvartyną.
"Jeigu į vieną vietą sudedamos švarios antrinės žaliavos (išrūšiuotas popierius, plastikas, metalas ir stiklas – red. past.) – tai yra transporto taupymas, ir žaliavų tvarkytojas jas parsivežęs nesunkiai atskirs, tačiau kai maišomos antrinės žaliavos su buitinėmis atliekomis – tai yra problema ir nusikaltimas, tad gyventojų prašome pranešti apie tokius atvejus", – teigė A.Petkus.
Naujausi komentarai