Olekas: biudžeto projektas atitinka šiuos lūkesčius (Papildyta)

Pasak jo, taip pat mano ir šalies vadovas.

„Abudu pažymėjome, kad iš tikrųjų iš principo pateiktas biudžeto projektas atitinka tokius mūsų pagrindinius lūkesčius, tai yra, kad pagrindinis dėmesys yra skiriamas gynybai, yra skiriama parama šeimai, kurie turėtų būti labai svarbūs mūsų sprendžiant demografines problemas ir ekonomikos augimo problemas“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams teigė Seimo pirmininkas.  

Juozas Olekas: 3,8 proc. BVP fiskalinis deficitas nėra didžiausias valstybėje

Vyriausybei planuojant 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kitų metų valdžios sektoriaus deficitą, viršijantį ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad toks deficitas nėra didžiausias valstybės istorijoje.

Pasak Seimo vadovo, toks fiskalinis deficitas yra kompromisinis ir priimtinas.

„Tai nėra didžiausias skaičius deficito, kurį mes esam turėję kaip valstybė. Jisai toks kompromisinis ir yra priimtinas“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams Prezidentūroje teigė Seimo pirmininkas.

„Dabar yra ir finansų ministro, ir Vyriausybės kalbėjimasis, kad su Europos Komisija susitartų, kad (...) turėtume tokį skaičių, kaip dabar yra pateikta, – 3,8 proc.“, – pridūrė J. Olekas.

Pasak jo, tokiu deficitu norima užtikrinti pakankamą gynybos ir saugumo finansavimą.

„Dėl deficito mes visi norime, kad jo nebūtų arba kad jis būtų mažesnis. Bet, deja, norime užtikrinti, kad mes galėtume normalų gyvenimą gyventi ir turėtume tai, kad mums reikia pakankamai dideles lėšas skirti gynybai ir saugumui. Ir tada negalim pamiršti ir kitų sričių“, – kalbėjo J. Olekas.

Klausiamas apie planus mažinti akcizą degalams Seimo pirmininkas pabrėžė, kad kol kas norima išsiaiškinti, kokią dalį biudžete sudaro pajamos iš šio akcizo.

„Norime pasižiūrėti, koks akcizų svoris yra bendrame biudžete ir koks akcizų surinkimas ar nesurinkimas yra palyginus su Latvija ir Lenkija, kai gali įsipilti tas pravažiuojantis tranzitu transportas ir kaip susidėlioja pats biudžetas, kiek čia kompensuoja“, – kalbėjo J. Olekas.

Pasak jo, kol kas dabar Seime vyrauja nuomonė, kad akcizų nereikia liesti.

„Priminsiu, kad kai priiminėjom mokesčių pakeitimus, tai sakėme, kad paketas mokesčių priimtas ir pagyvenkime kurį laiką ir galbūt paieškokime taiklesnių priemonių paremti žmonėms, kuriems yra labai sunku dėl tokios ekonominės situacijos, o ne pabandykim vėl pakeisti akcizus“, – aiškino J. Olekas.

Todėl, jo teigimu, galutiniai sprendimai dėl degalų akcizų bus priimti biudžeto svarstymo Seime metu.

Pasak Seimo pirmininko, Vyriausybės parengtas ir Seimui pateiktas 2027-ųjų valstybės biudžeto projektas iš esmės atitinka pagrindinius lūkesčius – pakankamą gynybos finansavimą, didesnę paramą šeimai.

Pasak jo, taip pat mano ir šalies vadovas.

„Abudu pažymėjome, kad iš tikrųjų iš principo pateiktas biudžeto projektas atitinka tokius mūsų pagrindinius lūkesčius, tai yra, kad pagrindinis dėmesys yra skiriamas gynybai, yra skiriama parama šeimai, kurie turėtų būti labai svarbūs mūsų sprendžiant demografines problemas ir ekonomikos augimo problemas“, – sakė J. Olekas.

Jis pabrėžė, kad yra įvairių ir prezidento iniciatyvų, kam ir kiek daugiau lėšų numatyti kitų metų biudžete.

„Tai yra prezidento iniciatyvos, kurios yra skirtos sveikatos sektoriaus sustiprinimui, yra migracijos problemų sprendimui, yra iniciatyvos dėl finansų, dėl panaudojimo daugiau mūsų vidaus galimybių, žmonių indėlių įveiklinimo, kurie galėtų padėti papildyti biudžetą. Tos iniciatyvos yra, jos Seime juda. (...) Galvoju, kad didžioji dalis tų sprendimų bus priimta“, – kalbėjo J. Olekas.

Pasak jo, taip pat teks vertinti kitus siūlymus dėl papildomo finansavimo.

„Kokios bus konkrečios atskirų frakcijų ar atskirų Seimo narių iniciatyvos, tai paprastai visada būna ir šiek tiek biudžetą pakoreguoja. Manau, kad panašūs dalykai bus ir šiais metais. Sulaukim svarstymų komitetuose, kada biudžetas bus apsvarstytas ir grąžintas Vyriausybei paskutiniam variantui. Turėsim tada galutinį atsakymą“, – tvirtino J. Olekas.

Seimo patvirtintas 2023 metų valstybės biudžeto projektas numatė, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. BVP. Tačiau realiai jis siekė 0,7 proc. 2020 metais šis deficitas siekė 6,4 procento.

Olekas apie nuolaidos autobusams įsigaliojimą: jei reikės, Seimo prašysime ypatingos skubos

Vyriausybei siekiant jau nuo lapkričio 1-osios iki šių metų pabaigos taikyti 50 proc. nuolaidą tarpmiestinių autobusų bilietams, o Seimui iki lapkričio posėdžiausiant tik vieną dieną, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad gali būti prašoma ypatingos skubos norint priimti tam reikalingus įstatymo pakeitimus.

„Kol kas tokio tokių planų (taikyti ypatingą skubą – BNS) nebuvo. Kaip žinote, mūsų šios kadencijos Seimas pakankamai retai naudoja ypatingą skubą palyginus su buvusiais Seimais, nors mes kartais vis gauname kritikos. Bet jeigu reikės dėl įstatymo įsigaliojimo, tai paprašysime“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė J. Olekas.

Susiekimo ministro atstovas Viktoras Jakovlevas pirmadienį BNS teigė, kad lengvata įsigalios tik Seimui priėmus pataisas – tikėtina, lapkričio 12 dieną.

„Tai yra tik skuba. Skubai užtenka argumentų. (...) Priėmimas yra tik lapkričio 12 dieną geriausiu atveju. Pagal procedūras“, – BNS teigė V. Jakovlevas.  

Ministras Juras Taminskas anksčiau sakė, kad Seimo bus prašoma priimti pataisas skubos tvarka, bet kartu vylėsi, kad jos bus priimtos iki spalio pabaigos.

„Šitas įstatymas neatitinka reikalavimų prašyti ypatingos skubos, jis atitinka reikalavimus prašyti skubos, nes (Seimo – BNS) statute yra labai aiškiai išdėstyti reikalavimai, kuomet gali prašyt. Darant įstatymo projekto pateikimą Seime prašysim skubos ir aš tikiu, kad Seimo nariai pritars tam ir spėsim iki spalio pabaigos atiduoti prezidentui pasirašyti (įstatymą – BNS)“, – penktadienį žurnalistams sakė J. Taminskas.

Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo pataisos Seimui bus teikiamos antradienį – vėliau nei šią, nei kitą savaitę Seimas neposėdžiaus.

Kaip rašė BNS, pasak ministerijos, taip siekiama sumažinti gyventojų mobilumo kaštus, užtikrinti geresnį regionų susisiekimą bei skatinti naudojimąsi viešuoju transportu.

Preliminariai skaičiuojama, kad kelionių autobusais lengvata valstybei kainuos apie 3,15 mln. eurų darant prielaidą, kad srautas bus penktadaliu didesnis nei pernai.

Prieš daugiau nei savaitę jau pradėta taikyti tokia pat nuolaida traukinių bilietams, ji galios iki metų pabaigos, o valstybei tai kainuos apie 2,8 mln. eurų.