„Sutvarkius dabar tas mokestines korekcijas, ateinančius keturis metus mokesčiai keičiami nebebus“, – pirmadienį per LRT laidą „Lietuvos ateities forumas“ sakė G. Paluckas.

Dėl JAV paskelbtų muitų Europos Sąjungai (ES) poveikio nuogąstaujančiam Lietuvos verslui raginant valdžią nedidinti mokesčių, premjeras neatmetė, kad galimas JAV ir Europos Sąjungos (ES) prekybos karas gali daryti įtaką svarstomiems mokestiniams pakeitimams. Tačiau, pasak G. Palucko, šiandien požymių dėl neigiamo muitų poveikio šalies ekonomikai nėra.

„Jei mūsų, Europos Sąjungos, prekybos karas su JAV įsibėgės ir mes matysime aiškius požymius, jog mūsų verslą, ekonomiką tai paveiks rimtai, be abejo, gali būti ir kiti sprendimai. Tačiau šiandien tokių požymių nėra“, – sakė G. Paluckas.

„Aiškiai nustatyta apie tūkstantis įmonių, kurios eksportuoja į JAV. Iš jų apie šimtas įmonių gali būti didesniu ar mažesnių lygių paveikta, bet jeigu mūsų flagmanai, kurie sudaro liūto dalį eksporto į JAV, nenukentės dėl tam tikrų išlygų... (...) Jeigu mes matysime, kad poveikis yra nominalus arba minimalus, mes tikrai, sutarkime sąžiningai, jog galime judėti į priekį“, – pridūrė jis.

Premjeras patikslino, jog didžiausios Lietuvos eksportuotojos į JAV yra „Thermo Fisher“, „Teltonika“, „Orlen Lietuva“, „Intersurgical“.

Situaciją reikia stebėti, bet toliau diskutuoti su pirminiais planais mes taip pat galime.

„Situaciją reikia stebėti, bet toliau diskutuoti su pirminiais planais mes taip pat galime“, – teigė G. Paluckas.

JAV praėjusią savaitę paskelbus apie planuojamus įvesti muitus įvairioms pasaulio šalims, tarp jų – 20 proc. importo tarifus ES, Lietuvos verslo asociacijų vadovai paragino valdžią stabdyti šiuo metu svarstomus mokestinius pakeitimus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prognozėmis, muitai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą per trejus–ketverius metus mažintų 0,65 proc. punkto.

Tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto ir pernai siekė 1,6 mlrd. eurų.

Kaip rašė BNS, valdantieji svarsto vienu punktu didesnį – 17 proc. pelno mokestį, tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, o tik nuo jų dydžio, – tai yra 20, 25 ir 32 procentai. Dar siūloma 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata vietoje dabartinių 9 proc., 10 proc. draudimo mokestis ir 5 proc. jo lengvata. Taip pat svarstoma įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį, vadinamąjį cukraus mokestį, kitus mokestinius pakeitimus.

Premjeras pirmadienį teigė, kad su mokestiniais pakeitimais susiję teisės aktai Seimą turėtų pasiekti per dvi savaites.

Vyriausybė viliasi, jog NT, pelno, gyventojų pajamų bei kai kurių kitų mokesčių pakeitimai bus priimti dar Seimo pavasario sesijoje, o įsigalios nuo kitų metų.

Jeigu parlamentarai siūlymams pritartų, iš didesnių mokesčių planuojama surinkti apie 0,5 mlrd. eurų per metus.