Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pakeitimų finansinis poveikis 2026 metais bus apie 280 mln. eurų, tai padidins bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą beveik 0,3 proc., o 2027 metais – atitinkamai 560–580 mln. eurų ir 0,6 proc. BVP.

„Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje yra labai įdomios argumentacijos, diskusijų ir faktų, kurie su realybe absoliučiai prasilenkia, noriu pasakyti, jog iš šių pakeitimų jau 2026 metais į Gynybos fondą, gynybai finansuoti tiesiogiai eis 345 mln. eurų, tuo tarpu 2027 metais – 513 mln. eurų“, – posėdyje teigė premjeras.

Jis atkreipė dėmesį, kad yra klausimų, dėl kurių kompromiso Vyriausybėje nepasiekta, jie kelsis į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą.

Be to, premjeras pabrėžė, kad pakeitimai verslo konkurencingumo „dramatiškai nemažina“, o silpniausių visuomenės grupių „ekonomiškai ir finansiškai nespaudžia“, tačiau sprendžia strategiškai svarbias problemas ir iššūkius.

„Pakeitimai, kaip ir žadėjome, ne reforminio pobūdžio, o iš tikrųjų įstatymų pakeitimai. (...) Palyginus su pradiniu variantu, ties kuriuo taip pat ilgokai dirbome, yra pokyčiai, kurie atliepia pačius skaudžiausius, o kitą sykį gal ir netikėtus pastebėjimus, kuriuos šiaip biurokratas rašydamas teisės aktą galėtų ir praleisti“, – posėdyje sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

 Pakeitimai verslo konkurencingumo „dramatiškai nemažina“, o silpniausių visuomenės grupių „ekonomiškai ir finansiškai nespaudžia.

Labiausiai kritikuotas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis keistas kelis kartus, o pagal trečiadienį įregistruotą naujausią modelį savivaldybėms siūloma pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, o virš nustatytos ribos būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.

Tuo metu komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – jam būtų taikomas 0,5–3 proc. tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Kaip ir anksčiau, jį siūloma apmokestinti papildomu 0,2 proc. tarifu.

„Siūlome atleisti nuo (komercinio – BNS) NT mokesčio, atsižvelgiant į ribotą likvidumą, turtą, kuris buvo naudojamas žemės ūkio veikloje, bet po to nustotas naudoti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, penkerius metus šitą turtą atleisti nuo NT mokesčio“, – sakė ministras.

Atsisakyta ir 36 proc. GPM tarifo didžiausioms – aukštesnėms nei 120 VDU pajamoms. Siūloma įvesti naują 25 proc. GPM tarifą šalia jau esančių 20 ir 32 proc. tarifų.

Pasak R. Šadžiaus, siūloma 15 proc. pajamų mokesčio tarifą taikyti ne tik dividendams, bet ir 10 ir daugiau metų išlaikytų akcijų dalių, pajų, dalyvavimo įmonių kapitale pardavimo pajamoms.

„Tai, viena vertus, atliepia ūkinę logiką, kad vienkartinės pajamos nebūtų apmokestinamos pertekliniais tarifais, tai tam tikra prasme analogas ir dividendų, kuriuos gauni, jei toliau išlaikai savo kapitalo dalį, antra vertus, dešimties metų terminas, dėl kurio galbūt galima ginčytis, bet jis nustatytas tam, kad skatintų žmones išlaikyti savo dalį akciniame kapitale“, – sakė ministras.

Standartinį pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 1 proc. punktu iki 17 proc., lengvatinį – taip pat 1 proc. punktu iki 7 procentų.

Taip pat siūloma akcizais apmokestinti saldintus gėrimus, darbuotojų naudą virš 350 eurų vertės darbdaviui apmokant savarankiško sveikatos draudimo įmokas.  

Dar siūloma nuo 9 iki 21 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, nuo 9 iki 5 proc. sumažinti lengvatinį PVM knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 9 proc. PVM lengvatą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams didinti iki 12 procentų.

Be to, siūloma 10 proc. tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus asmeninių automobilių vairuotojų civilinę atsakomybę.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigė, kad pasėlių draudimas neturėtų būti apmokestinamas.

„Kalbu apie pasėlių draudimą, kurį valstybė kompensuoja 50 proc., skatindami ūkininkus draustis, ir taip sumažinti verslo riziką, kad vėl tie patys ūkininkai nesikreiptų į valstybę pagalbos. Daug metų buvo prie to dirbama, draudimas populiarėja ir būtų nelogiška, kada valstybė kompensuoja, uždėti mokestį ir po to vėl kompensuoti“, – posėdyje teigė ministras.

Jis taip pat kritikavo siūlymą ir ūkininkus apmokestinti pagal GPM įstatymą.

„Neteisinga lyginti ūkininką su pagal darbo santykiais dirbančiu asmeniu, nes ūkininkas, žemdirbys, vykdantis veiklą, investuoja į savo gamybos priemones, į gamybos žaliavas, darbo priemones, prisiima visą verslo riziką ir rizikuoja savo asmeniniu turtu, kai tuo tarpu dirbantys pagal darbo sutartį tokių rizikų, naštos ir įsipareigojimų neturi“, – teigė ministras.

Mokesčių paketui iki liepos 1 dienos pritarus Seimui pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų.