Daugiau apie tai kalbėjo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

– Kaip atrodo nekilnojamojo turto rinka?

– Rinka atrodo aktyvi. Pastarieji metai, kai įperkamumas pradėjo pamažu gerėti – mažėjant tarpbankinėms palūkanų normoms, didėjant pasiūlai, atsigaunant žmonių pasitikėjimui ir galimybėms įsigyti būstą – matome, kad ir vasara buvo aktyvi, kas turbūt nelabai būna būdinga, ir ruduo yra pakankamai aktyvus. Matome, kad visi šie metai bus palankūs. Tiems, kurie nori įsigyti nekilnojamą turtą, matyt, reikėtų sprendimus priiminėti greičiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Pasirodė pranešimų, kad pirkėjai butus perka iš brėžinių. Ar tai yra gerai?

– Pirkėjai visuomet rinkdavosi būstą iš brėžinių – taip laimėdami galimybę išsirinkti turint platesnį pasirinkimą ant stalo, išsirinkti didesnį, mažesnį, tinkamą investicijai, tinkamą gyvenimui būstą, derėtis dėl kainų. Ne paslaptis, kad vystytojai, pradinius projektus norėdami aktyvuoti, paskatinti pardavimus, gali sutikti realizuoti su tam tikra nuolaida, geresne kaina. Žmonės tuo naudojasi. Tada reikia būti drąsesniam, turbūt labiau užtikrintam, kad tikrai laiku bus projektas pastatytas, įgyvendintas tokios kokybės, kokia yra pažadėta. Tos vizualizacijos, kurios yra rodomos, bus išpildytos. Dėl to, matyt, stiprybė šioje vietoje yra atsakingų ir didžiųjų rinkos žaidėjų, iš kurių žmonės nebijo rinktis turto brėžiniuose.

– Mindaugai, žinome, kas įvyko po to, kai žmonės prisipirko butų iš brėžinių, mostelėjo krizė ir viskas krito į apačią. Ar tai nėra perkaitusios nekilnojamojo turto rinkos pirmieji požymiai?

– Tikrai nesakyčiau. Jeigu žiūrime toliau – 18–20 metų atgal – į praeitos krizės priežastis, galime čia pastebėti daug. Matant, kaip žmonės skolinosi, kokį turtą pirko, supratimas apie nekilnojamojo turto rinką tikrai buvo gerokai mažesnis. Dabar rinka yra gerokai tvaresnė, saugesnė. Žmonių išprusimas, domėjimasis nekilnojamuoju turtu yra tikrai išaugęs. Visada, kaip ir minėjau, reikia žinoti, iš ko perki. Jeigu tai vystytojas, kuris stato pirmąjį savo projektą, kopijuoja kainodarą greta esančių statytojų, bet nepagrindžia tos kainodaros savo kokybe, savo projektų pavyzdžiais, kurie yra anksčiau vystyti, tai tikrai turėtų būti bent jau geltona, jeigu ne raudona lemputė – iš tokio projekto plėtotojo pirkti brėžinį. Reikia tikrai pasižiūrėti to plėtotojo portfolio, istoriją, ką jis yra pastatęs, nuveikęs, ir tada, pasitarus su profesionalais, galbūt su teisininkais, įvertinus sutartį, kuri yra preliminari sutartis, teikiama jums pasirašymui, tą sprendimą priimti.

– Pirkimus iš brėžinių vykdo tik Vilniaus gyventojai ar ir kitų didžiųjų miestų? Ir Kaune, ir Klaipėdoje statybų vis daugėja. Čia tik Vilniaus bruožas, ar taip daro pirkėjai ir kituose miestuose?

– Labai geras klausimas. Tikrai ne tik Vilniaus čia yra specifika. Turbūt Vilniuje tai daugiau yra matoma, nes Vilniuje yra didžiulė paklausa ir vystytojai stengiasi greičiau produktą patiekti į rinką. Tik gavę statybai leidimą, pradėję pirmuosius darbus, jie jau pradeda pardavimus. Kaune ir Klaipėdoje, sakyčiau, pardavimai yra truputį lėtesni. Dėl to daugiau fiziškai yra pastatoma to pastato kūno. Galima jau ir į baigtą projektą ateiti, dar ne visiškai išpardavus visų butų, apsižiūrėti ir išsirinkti. Didėjant statyboms, augant paklausai iš gyventojų, matyt, tą situaciją turėsime artėjančią link Vilniaus, kur yra įvertinimų, kad tik vienas iš penkių butų yra nuperkamas pastatytame, jau baigtame objekte. Reiškia, keturi iš penkių yra dar tik statomuose, kuriuose lankstumo, pasirinkimo yra daugiau.