PREKYBA SU RUSIJA IR TOLIAU NENUTRŪKSTA: LŪKESČIAI BUVO DIDESNI

Dveji karo metai neatgrasė Lietuvos įmonių nuo prekybos su Rusija. Pernai eksportas į šalį agresorę viršijo 2 mlrd. eurų. Politikai sako, kad ir nereikėjo tikėtis, jog verslo ryšiai su Rusija išnyks, nes daliai įmonių pelnas svarbesnis nei valstybės interesai. Nors prekyba su Rusija įvardijama, kaip aiški nacionalinė grėsmė, valdžios arsenalas senka. Galimą sankcijų apėjimą sužiūrėti paliekama muitinei. Arba plėsti sankcijas šalims, per kurias prekės patenka į Rusiją.

Nors IKEA išvyko iš Rusijos, vietiniai gyventojai rodo, kad jos arba labai panašios prekės čia ir toliau parduodamos. 

Rusiškas verslo portalas skelbia, kad per paskutinius pusantrų metų į Rusiją įvežta mažiausiai 12 mln. IKEA prekių.  

„Toks prekių skaičius nėra didelis, 12 mln. vienetų visai Rusijai. Greičiausiai parduodami likučiai“, – aiškino Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. 

Importuojamų IKEA prekių asortimentas gausus: nuo šaldytuvų, indaplovių, skalbimo mašinų, viryklių, mikrobangų krosnelių iki šviestuvų.  

„Sprendimai, priimti 2022 metais, sustabdyti gaminių importo ir eksporto veiklą į ir iš Rusijos, tebegalioja. Bendrovė nuolat stebi, ar nepažeidžiamos jos intelektinės nuosavybės teisės ir prireikus imasi veiksmų. Šiuo metu negalime plačiau komentuoti konkrečios temos“, – teigė IKEA atstovai.

„RBC“ portalas praneša, kad IKEA prekėmis Rusija aprūpinama nebe iš vietinių gamyklų, o iš Kaliningrado. Ekonomistas neatmeta, kad Kaliningradas IKEA prekių gali gauti ir iš Lietuvos.  

„Lietuva – vienas didžiausių IKEA gamintojų. Yra tikimybė, kad tos prekės keliauja iš Lietuvos“, – kalbėjo ekonomistas Sigitas Besagirskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos įmonės vis dar dirba tiesiogiai su pačia Rusija. Praėjus dviem karo metams, Lietuvos eksportas į agresorę sumažėjęs, bet neišnykęs.  

„Visuomenėje vidurkių lūkesčiai buvo didesni, kad prekyba su Rusija priartės prie nulio“, – vylėsi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. 

„Tikėtis, kad bus nulinė prekyba buvo sudėtinga, nes, vis tiek, kai kurie mąsto, kad biznis svarbiau nei valstybės interesai“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 

Primename, kad politikai žadėjo uždaryti Lietuvos sienas, kad prekės, kurios gali būti naudojamos kare prieš Ukrainą, nebepatektų į Rusiją. 

Pernai eksportas iš Lietuvos į Rusiją kiekvieną mėnesį sudarė apie 167 mln. eurų. O per metus vilkikais ir geležinkeliais pristatyta prekių už 2 mlrd. eurų.  

Dabar jau ir žvalgyba įvardija, kad dešimtys įmonių Lietuvoje savo noru padeda Rusijai išvengti sankcijų. Prekių tiekimą organizuoja tiek Rusijos, Baltarusijos, tiek Lietuvos piliečiai.  

„Ko gero, noras pasipelnyti arba kažkoks kitas motyvas, nusveriantis žmogiškąsias vertybes“, – teigė Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. 

Politiškai su savo sąjungininkais turėsime kalbėtis ir apie sankcijų išplėtimą toms valstybėms, kurios prisideda apeidinėjant sankcijas.

Lietuvoje pagamintų produktų į Rusiją keliauja nedidelė dalis – pernai vos už 81 mln. eurų. Daugiausia per Lietuvą juda reeksportuojamos prekės iš Vakarų. 

„Kalbame apie visokius sodinukus, sėklas, vaisius, riešutus, kurie keliauja į Rusiją. Pavadinkime taip, plataus vartojimo prekės, pradedant nuo žaislų ir baigiant drabužiais“, – aiškino T. Povilauskas. 

Lietuvos žvalgybininkai įspėja, kad prekių, kurioms taikomos sankcijos, tiekimui dažniausiai pasitelkiamos trečiosios šalys. 

„Mūsų tarnybos turi prižiūrėt visa tai. Ir jei mato pažeidimą, tą schemą turi sudraskyti“, – akcentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.  

„Politiškai su savo sąjungininkais turėsime kalbėtis ir apie sankcijų išplėtimą toms valstybėms, kurios prisideda apeidinėjant sankcijas“, – kalbėjo Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys

Eksporto į Rytus apimtys, tikisi, šiemet sumažės ir dėl uždarytų dviejų pasienio punktų su Baltarusija.