Prekybinės gatvės atsigauna, tačiau iš sunkmečio duobės jos kyla jau kitu veidu - tradiciniai prekybininkai perspektyvų miestų centre artimiausiu metu nemato ir paskui pirkėjų srautą keliasi į prekybos centrus, jų vietas senamiesčiuose užima kavinės, kėpyklėlės ir barai.

Nekilnojamojo turto įmonės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis skaičiuoja, kad prieš keletą metų, krizės įkarštyje, prekybinėse gatvėse kas penkta šešta patalpa buvo tuščia, t. y. užimtumas siekė 80-85 proc., o šiuo metu laisvų patalpų skaičius yra gerokai sumažėjęs, ketvirtadienį informuoja „Verslo žinios“.

Pagrindinėse gatvėse Vilniuje tik kas 13 patalpa, tinkanti prekybai bei kitoms įvairioms paslaugoms, yra neišnuomota, bendras šių gatvių užimtumas siekia 92,4 proc.

Panaši padėtis ir Kaune. Tyliausios prekybinės gatvės - Klaipėdoje.

„Prekybos centruose tiek srautai, tiek apyvartos ir toliau auga sparčiau nei prekybinėse gatvėse“, - tendenciją mato ir drabužių mažmeninės prekybos grupės „Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas, pažymintis, kad artimiausiu metu Baltijos šalyse, gal kiek išskiriant Taliną, nė nepanašu, kad mūsų prekybinės gatvės prilygtų „kolegėms“ kitose Europos valstybėse.