PREKYBOS GIGANTO BELAUKIANT: ŽEMŲ KAINŲ ILIUZIJA

Dar vienas į Lietuvos rinką žengiantis prekybos tinklas veikiausiai ypatingų perversmų kainų srityje nepadarys. "Lidl" parduotuvės vargiai čia pateiks didelių stebuklų, nes, lyginant kainas Lenkijoje, jos tik šiek tiek mažesnės nei kitų čia veikiančių prekybos centrų. Be to, sunku įsivaizduoti, kad lietuviai atsisakytų savo mitybos įpročių ir dėl kelių centų kainų skirtumo imtų pirkti ne Lietuvos gamintojų maisto produktus.

Išgelbėtojo belaukiant

Žemų kainų Vokietijos prekybos tinklas "Lidl" dar oficialiai neskelbia, kada pradės savo veiklą Lietuvoje. Prognozuojama, kad tai turėtų nutikti artimiausiais mėnesiais. Daugumoje didesniųjų miestų parduotuvės jau pastatytos ir baigiamos įrengti. Laukiama tik starto signalo.

"Norėdami tinkamai pasiruošti atidarymui, jo datos ir konkrečių parduotuvių kol kas neskelbiame. Tikimės jūsų supratingumo ir kartu skubame informuoti, kad planuojame startuoti šių metų pirmąjį pusmetį atidarydami daugiau kaip 10 parduotuvių visoje šalyje", – tikino tinklo atstovė Valerija Lebedeva.

Tuo pat metu viešojoje erdvėje nenustygsta "žemų kainų stebuklo" laukimas.

Dabar labai populiaru laukti išgelbėtojo, nes kai jis ateis, mūsų parduotuvėse ir kainos taps mažos, ir asortimentas platus, ir bus gražu it muziejuje. Feisbuke net sklando naujasis folkloras, esą "kas yra ilgiau už amžinybę? Ogi "Lidl" atėjimas".

Išgelbėtojas gal ir ateina, bet ar tikrai padarys stebuklus?

Taigi, ką jis pasiūlys? Įvertinus pagrindinio "Lidl" pirkinių krepšelio (47 prekių) ir dar trijų prekybos tinklų ("Kaufland", Tesco ir "Biedronka") kainas Lenkijoje, pribloškiamo skirtumo vis dėlto nematyti.

Ar išties viskas pigiau?

Išanalizavus Lenkijos prekybos tinklų "Kaufland", Tesco, "Biedronka" ir "Lidl" pagrindinių maisto, buitinės chemijos bei higienos prekių kainas, matyti, jog pasklidę gandai, kad "Lidl" pasiūlys tik išskirtinai žemas kainas, ne visai atitinka realybę.

Palyginome Lietuvos ir Lenkijos pasienyje veikiančių "Maximos" parduotuvių kainas su "Lidl" ir kitų tinklų kainomis.

Pavyzdžiui, rupi druska ("Optima linija", 1 kg) "Lidl" kainuoja 14 euro centų (0,63 zloto), tiek pat ji kainuoja ir "Biedronkos" bei "Kaufland" parduotuvėse.

Grikių kruopų ("Optima linija", 800 g), kvietinių miltų ("Optima linija", 2 kg), saulėgrąžų aliejaus ("Golden Oil", 1 l), juodosios arbatos ("Lipton Yellow Label", 25 pak.), pieno (3,2 proc. riebumo "Mū!", 1 l), kiaušinių (10 vienetų, rudų) ir didžioji dalis kitų prekių kainos "Lidl" tokios pat, kaip ir kitų tinklų parduotuvėse.

O kai kurių prekių, pavyzdžiui, ilgagrūdžių ryžių ("Optima linija", 800 g), saldainių ("Rafaelo", 15 vienetų), popierinių rankšluosčių ("Grite", 2 vienetai), grietinės ("Farm Milk", 380 g, 30 proc. riebumo), atšaldytos kiaulienos mentės be kaulų kainos "Lidl" parduotuvėse Lenkijoje yra netgi didesnės nei "Kaufland", "Tesco" ir "Biedronkos" tinklų prekybos centruose.

Pigiau lenkiškose "Lidl" galima nusipirkti tik labai nedaug prekių, kurių kainos tik truputį skiriasi nuo jų konkurentų.

Tai – apelsinų sultys ("Maxima Favorit", 1 l), fermentinis sūris ("Gouda", 48 proc. riebumo), trumpavaisiai agurkai, svogūnai, dešra (karštai rūkyta "Pusrytinė"), dešrelės su kalakutiena.

Beje, daržovių kainos Lenkijos prekybos tinkluose, net ir garsėjančiuose žemiausiomis kainomis, aukštesnės nei Lietuvoje.

Ko tikėtis Lietuvoje?

Daugumos maisto prekių kainos Lenkijoje šiandien pastebimai mažesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, cukrus pigesnis 11 euro centų, grikiai – 54 euro centais, miltai – 57 euro centais, aliejus – 50 euro centų, malta kava – 97 euro centais, kiaušiniai – 36 euro centais, sauskelnės – 1,1 euro.

Kainų skirtumą daugiausia lemia ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris Lenkijoje maždaug pusei minėtų prekių siekia tik 5 arba 8 proc.

Tiesa, daliai produktų taikomas 23 proc. PVM. Tuo pat metu Lietuvoje visų prekių PVM yra 21 procentas.

Net išvedus labiausiai perkamų maisto, higienos ir buitinės chemijos perkamiausių prekių PVM vidurkį, Lenkijoje jis yra 3 proc. mažesnis nei Lietuvoje.

Tad akivaizdu, kad į Lietuvą ateinančio "Lidl" tinklo dėl PVM skirtumo tos pačios prekės turės būti brangesnės nei Lenkijoje.

"Mūsų tikslas – kiekvienoje rinkoje pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Mūsų stebėsena rodo, kad skirtingų rinkų palyginimas nėra įmanomas, nes kiekvienos šalies konkurencinė situacija, daranti įtakos pardavimo kainoms, yra skirtinga", – paaiškino V.Lebedeva.

Ar tai turėtų reikšti, kad "Lidl" atstovai patys pripažįsta, jog Lietuvoje tikėtis tokių kainų, kaip Lenkijoje, neverta?

Belieka palaukti, ir praktika parodys, ar prekių pasirinkimas, kurį "Lidl" ketina pateikti Lietuvos klientams, tikrai bus jiems priimtinas. Nes "Lidl" asortimentas grįstas ne vietine, o lenkiška bei vokiška privačių prekių ženklų produkcija.

Lietuviai laikosi įpročių

Didžiausio šalies prekybos tinklo "Maxima" atstovė Renata Saulytė pabrėžė, jog pirkėjai Lietuvoje – itin išrankūs. Teigiama, kad jiems svarbu viskas – kokybė, kaina, asortimentas, apsipirkimo patogumas, aptarnavimas, parduotuvės aplinka ir daugybė kitų dalykų.

"Ko užteko prieš 10 metų, tarkime, geros parduotuvės vietos, šiandien negana. Apsipirkimo procesui mūsų šalyje keliami vis aukštesni reikalavimai – tuo mes esame unikalūs ir skiriamės nuo kitų pasaulio šalių. Todėl mums, prekybininkams, svarbiausias iššūkis šiemet išliks pažinti savo pirkėją ir pasiūlyti tai, ko reikia būtent jam ir būtent tuo metu", – teigė R.Saulytė.

Lietuvos ypatumas tas, kad didelė dalis pirkėjų mūsų šalyje maisto kokybę sieja būtent su kilme – ypač mėsos, pieno, duonos gaminių, taip pat vaisių ir daržovių. Jeigu lentynose bus lietuviška ir nelietuviška prekės, pirkėjai pirmiausia rinksis lietuvišką.

"Kokybiška prekė pirkėjams pirmiausia yra lietuviška prekė. Šiais metais pirkėjų krepšeliuose net 7 prekės iš 10 yra pagamintos Lietuvoje, kai pernai jų buvo 6 iš 10. Šiuo metu prekybos tinklas "Maxima" bendradarbiauja su daugiau nei tūkstančiu Lietuvos tiekėjų. Lietuviškos prekės šviežio maisto skyriuose sudaro vidutiniškai 71 procentą", – dienraščiui akcentavo R.Saulytė.

Lietuvos pirkėjams vien tik mažos kainos esą nebepakanka. Jie pageidauja tinkamos kokybės už mažą kainą.

Pastebima, kad vis daugiau dėmesio Lietuvos gyventojai skiria sveikatai ir renkasi sveikesnius produktus – auga vaisių ir daržovių suvartojimas, jų perkama įvairesnių, perkama ir daugiau liesesnės bei įvairesnės mėsos, duonos su įvairiais grūdais ir sėklomis, populiarėja įvairūs sveiki užkandžiai.

Didieji poveikio nebijo

Esą sunku prognozuoti, kaip dar vieno "žaidėjo" atėjimas paveiks rinką. Kiekvienas dalyvis pasirenka ir vadovaujasi skirtinga įėjimo į rinką ir plėtros strategija.

Vieni labiau orientuojasi į mažo formato parduotuves ir kiekybinę tinklo plėtrą, kiti vysto tik didelius prekybos centrus, vieni konkuruoja kaina, kiti – asortimentu.

"Vienareikšmiškai "Lidl" atėjimas reikš konkurencijos didėjimą, tačiau konkurencija yra sveikintina. Ji priverčia pasitempti, įvertinti savo stiprybes ir silpnąsias vietas, pergalvoti savo strategiją ir veiksmus. Konkurencijos didėjimas yra ir privalumas vartotojams, kurie turi daugiau galimybių rinktis, o mūsų užduotis padaryti viską, kad rinktųsi būtent mūsų parduotuves", – sakė R.Saulytė.

Esą būtų klaidinga manyti, kad su "Lidl" bus konkuruojama tik kaina. Mažmeninė rinka Lietuvoje jau ir iki šiol buvo labai konkurencinga, o rinkos dalyviai stengėsi išlaikyti kiekvieną pirkėją, pasiūlydamos jam ne tik gerą kainą, bet ir produkcijos kokybę, poreikius atitinkantį asortimentą, apsipirkimo patogumą.

"Maxima" Lietuvos rinkoje sėkmingai veikia jau daugiau nei 20 metų, šio tinklo parduotuves apsipirkimui renkasi didžioji dalis lietuvių. Per dieną "Maximos" parduotuvėse apsiperka daugiau nei pusė milijono klientų.

Komentaras

Nerijus Mačiulis

Ekonomistas

Nesunku įvardyti ekonomines priežastis, kodėl lietuviai važiuoja (kartais 350 km) apsipirkti Lenkijoje. Atpigęs zlotas, lengvatinis PVM ir žema perkamoji galia, verčianti taupyti ir optimizuoti. Toks optimizavimas yra viena iš pamatinių ES vertybių – laisvas prekių ir žmonių judėjimas. Tačiau galiu surasti bent penkias ekonomines priežastis, kodėl tokia praktika turi ne tik privalumų. Pirma, už Lenkijoje sumokėtus PVM ir akcizus socialinės išmokos, atlyginimai mokytojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams mokami ne Lietuvoje. Antra, mažesnė mažmeninė prekyba Lietuvoje riboja prekybininkų ir gamintojų galimybes didinti atlyginimus ir taikyti mažesnius antkainius. Trečia, mažesnė kaina – nelygu geresnis kainos ir kokybės santykis. Ketvirta, mažesnė kaina ir toli esančios parduotuvės skatina pirkti daugiau nei reikia, per daug vartoti ir net kartais išmesti sugedusius produktus. Ir penkta, egzistuoja ne tik tiesioginės išlaidos (degalams ir transporto priemonės nusidėvėjimui padengti), bet ir alternatyviosios – prarastą laiką būtų galima skirti produktyvesnei ar turiningesnei veiklai.