„Akcentuojame, kad ne (...) lengvatinis PVM čia turi įtaką kažkokią sektoriaus veiklai, bet būtent kintantys vartotojų įpročiai“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį sakė G. Paluckas.

„Kaip juos grąžinti atgal prie baltų staltiesių, prie stalo į restoranus ar kavines – tai iššūkis pačiam sektoriui. Juk valstybė verslo tokio nevykdo“, – pridūrė jis.

LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, trečdalis šalies gyventojų per pastarąjį pusmetį nesilankė restoranuose ar kavinėse, dar trečdalis teigė tą darantys rečiau.

Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė LRT teigė, kad tokią situaciją lemia ne vienas veiksnys – mokesčių našta, didėjantis darbo užmokestis, kritęs vartojimas bei kasmetinis sezoniškumas.

Tam tikros konkurencinės kovos daugelis įmonių neatlaiko.

„Mokesčius gali mažinti kiek nori šitame sektoriuje, bet jei žmonės keičia savo vartojimo įpročius, pradeda daugiau naudotis kurjerių paslaugomis arba tiesiog valgyti namie ar dar kažkas netenkina, čia jokie mokesčių pakeitimai nepadės“, – pirmadienį kalbėjo G. Paluckas.

Jis pabrėžė, jog remiantis statistika viešojo maitinimo įmonių pajamos auga, sektorius įdarbina daugiau darbuotojų, nors padaugėjo ir bankrotų.

„Tam tikros konkurencinės kovos daugelis įmonių neatlaiko“, – sakė ministras pirmininkas.

Dabar maitinimo verslui galioja standartinis 21 proc. PVM tarifas, o nuo 2021-ųjų iki 2024 metų pabaigos dėl pandemijos buvo sumažintas iki 9 proc.

Nuo liepos 1-osios taikyti lengvatą siūlo grupė parlamentarų iš įvairių frakcijų. Be to, kai kurie politikai siūlo lengvatinį tarifą padidinti iki 12 proc.  

Sektoriaus atstovai ne kartą ragino tokią lengvatą padaryti nuolatine, to reikalavo protestuose.