Prieš lemiamus balsavimus Seime dėl naujos atominės elektrinės (AE) ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų prezidentė Dalia Grybauskaitė pokalbiams kviečiasi opozicinių Seimo frakcijų lyderius - energetikos ūkio reikalus Prezidentūroje pirmadienį ji aptarė su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Po pokalbio su valstybės vadove A.Butkevičius BNS teigė, kad pasikeista nuomonėmis ne tik dėl AE, SGD terminalo, bet ir aptartos problemos šilumos, biokuro ūkyje, šilumos ir dujų kainos.

„Tik nuomonėmis apsikeitėme, išsakiau abejones, prezidentė nieko neprašė, neprašė balsuoti“, - sakė A.Butkevičius.Į pokalbius prezidentė kviesis partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūną Valentiną Mazuronį, su kuriuo susitikimas numatytas antradienį.Darbo partijos frakcijos vadovas Vytautas Gapšys BNS teigė kvietimo su šalies vadove aptarti energetinius klausimus negavęs.

„Prezidentė per tradicinį susitikimą su premjeru aptarė energetinę šalies ateitį, dabar apie tai kalbės su opozicijos atstovais“, - pirmadienį BNS sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Seimas gegužės 17 dieną po pateikimo yra priėmęs svarstyti įstatymų projektų paketą dėl vieno svarbiausių Lietuvos energetikos projektų - naujos AE statybos. Šiuo metu projektai svarstomis parlamento komitetuose, planuota, kad projektai į plenarinių posėdžių salę grįš šią savaitę, tačiau pagrindinis Ekonomikos komitetas dar nėra apsisprendęs dėl visų projektų, todėl balsavimą parlamente gali tekti nukelti.

Svarbiausių Lietuvos energetikos projektų dokumentams Vyriausybė pritarė gegužės viduryje, o jei juos iki birželio pabaigos priims ir Seimas, vėliausiai birželio 28-ąją planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos korporacija „Hitachi“ dėl didžiausio per šalies istoriją - maždaug 16-18 mlrd. litų vertės - energetikos projekto.Strateginis investuotojas į naują atominę elektrinę - Japonijos korporacija „Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų. Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, Latvija - 20 proc., o Estijai - 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Jei prisijungtų ir Lenkija, proporcijos galėtų keistis.

Teigiama, kad VAE projekto vertė dabartinėmis kainomis gali siekti iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės pokyčius del valiutų kursų svyravimo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5 mln. litų).Vyriausybė tikisi, kad elektrinė bus pastatyta iki 2020-2022 metų.