Rebusas dėl degalų kainų: ką daro Europa ir ką turėtų daryti Lietuva?

Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad šalis laukia Europos Komisijos ruošiamo aukštų kuro kainų suvaldymo priemonių plano. O kol jo nėra, yra energetikos eurokomisaro Dano Jorgenseno paraginimas valstybėms narėms mažinti dujų ir elektros vartojimą, nes mažesnė paklausa galėtų padėti sušvelninti aukštų energijos kainų problemą.

Mindaugas Sinkevičius / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

„Man atrodo, vartotojai tą patys mato – augant kainoms, jie patys galvoja, kur galima būtų sutaupyti“, – „Žinių radijo“ laidai „Gyvenu Europoje“ patarimą įvertino energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Vidmantas Jankauskas / Š. Mažeikos / BFL nuotr

Visai Europai, įskaitant Lietuvai, dabar didžiausia problema, anot eksperto, – dyzelino kainos.

„Dyzelinas dabar pasirodė tokia didžiulė problema, kad jeigu benzino kainos pabrango ketvirčiu nuo JAV ir Irano karo pradžios, tai dyzelinas pabrango 40 procentų. Čia didžiausia problema“, – akcentavo jis. Valstybių sprendimus išmesti dyzelino į rinką papildomai, kad mažėtų įtampa, V. Jankauskas vertina gana skeptiškai – sako, kad tai – laikinas problemos atidėjimas.

Tačiau problema gali tapti dar didesne – dyzelino gali ir pritrūkti.

„Yra tokios baimės, girdime signalus, kad gal mes dar nepamatėm tos pačios blogiausios krizės su dyzelinu. Ir gali būti, kad dyzelino iš tikrųjų trūks“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad tokiu atveju, jeigu būtų įvesti kokie nors vartojimo ribojimai, tai greičiausiai liestų ne buitinius vartotojus.

O kalbėdamas apie buitinius vartotojus ir jų padėtį šiandien, ekspertas stebėjosi, kodėl Lietuvoje nepriimami sprendimai dėl akcizų mažinimo.

„Jeigu mes prarandame dalį savo rinkos, jeigu žmonės pilasi kurą ne Lietuvoje, o Latvijoje arba Lenkijoje – tai biudžetas praranda tiek, kiek kuro neparduodama Lietuvoje. Laikytis užsispyrusiai, kad turime laikyti aukštas kainas ir nieko nedaryti – nežinau... Ne tik kaimynės [imasi veiksmų], bet ir Vokietija ėmėsi degalų kainų ribojimo, kaip ir kai kurios kitos šalys“, – atkreipė dėmesį V. Jankauskas.

Visgi Lietuvoje taip pat diskutuojama apie degalų kainų lubas. Tą siūlo prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau šį siūlymą gaubia eilė nuogąstavimų – jog tai turės priešingą efektą ir kainos kaip tik kils, kad gali rastis ir degalų trūkumas.

„Lankstumas yra svarbiausia. Tai, kad degalinės gali lanksčiai siūlyti kainas. Mažinti ir didinti jas tada, kada reikia“, – sakė V. Jankauskas.

Lankai eina dar toliau – šalies prezidentas jau pasirašė įstatymą, kuris numato 60 proc. mokestį degalų bendrovių pelnui, viršijančiam ribą, nustatytą remiantis jų įprastinėmis maržomis. Kitaip tariant, apmokestina viršpelnius. Taip, planuojama, biudžetas papilnės daugiau nei 900 mln. eurų, o juos būtų galima skirti degalų kainų mažinimui.

„Jeigu tai įgyvendinama dabar Lenkijoje, tai mes turime tą pačią Lenkijos kompaniją „Orlen“ Lietuvoje, kuri iš tikrųjų dabar uždirba didžiulius pelnus. Tai, jeigu tai veikia Lenkijoje, galėtų veikti ir pas mus. Aišku, „Orlen Lietuva“ nebus patenkinta“, – svarstė ekspertas.

Kad tai – svarstytina, kitoje „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ir prezidento vyr. patarėjas Ramūnas Dilba.

„Vyriausybė gali šitą priemonę apsvarstyti visame priemonių pakete. Norisi matyti poveikį, skaičiavimus, kiek galima būtų surinkti iš tokio mokesčio, jei jis būtų pritaikytas „Orlen“, – kalbėjo patarėjas.

Ramūnas Dilba / P. Peleckio / BNS nuotr.