RENOVACIJOS PROCESĄ GAUBIA IR NUOGĄSTAVIMAI, IR GRĄŽOS PERSPEKTYVOS

ES planuoja renovuoti milijonus pastatų visame bloke, o iki 2050-ųjų Europos pastatų fondą paversti visiškai neutraliu klimatui. Lietuva stengiasi neatsilikti, tačiau koją kiša ryškėjantys darbo jėgos, o kartais ir statybos produktų logistiniai iššūkiai. Renovacija – nepigus malonumas, sulaukia skeptiškų nuomonių, tačiau jos šalininkai siūlo užmesti akį į skaičius: ją atlikus galima sutaupyti ir 60–70 proc. šilumos energijos.

Kritiški balsai

ES tikslai sukėlė triukšmą keliose šalyse narėse, kadangi Europoje yra daug senų pastatų, kurie neatitinka šiuolaikinių standartų. Baiminamasi, kad žmonės bus priversti mokėti už brangias renovacijos išlaidas pragyvenimo krizės metu, tačiau idėjos šalininkai tam prieštarauja, teigdami, jog namų savininkai sutaupys ilgalaikių išlaidų perspektyvoje.

Italija yra viena iš griežčiausių siūlomo įstatymo priešininkų. Ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vyriausybė skundėsi, kad tai namų savininkus įpareigos modernizuoti apie 60 proc. šalies pastatų. Prie panašių priekaištų prisidėjo ir daugiau šalių, tarp jų ir Vokietijos, Lenkijos, Čekijos politikai, privaloma renovacija karšta diskusijų tema tapo ir per neseniai Suomijoje ir Estijoje vykusius rinkimus. Anot kritikų, problema ta, kad tai įtraukia privačius piliečius ir labai brangias nuosavybės teises.

Europos pastatų našumo instituto skaičiavimais, vienos šeimos namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas paprastai skirstomas į tris kategorijas: brangiausiai atsieina pastato apšiltinimas, vidutiniškai kainuojantis apie 40 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų vertinami šilumos tiekimo pakeitimai, o energijos valdymo sistemos kainuoja mažiau nei 150 eurų.

Pasak Europos izoliacijos produktų gamintojų asociacijos, iki 2030-ųjų įgyvendinant teisės aktus, investicijas į renovaciją reikėtų padidinti maždaug dvigubai – iki 250 mlrd. eurų kasmet.

Keblumai: anot G. Burbienės, daugiabučių renovacijos procese išsiskyrus nuomonėms, judėti greitai ir sėkmingai gana sudėtinga, nes tenka kalbėtis, pavyzdžiui, su 60 bendraturčių. / G. Burbienės asmeninio archyvo nuotr.

Nedalyvauja stambieji

Šiandien Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos tikslas neatsilieka nuo ES ambicijų – planuojama atnaujinti Lietuvos pastatų fondą, kad jis būtų klimatui neutralus iki 2050-ųjų. Atitinkamai tais pačiais metais absoliuti dauguma esamo šalies pastatų fondo bus senesni nei 60 metų ir, siekiant juos toliau eksploatuoti, bus privaloma juos atnaujinti.

Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento direktorės Gintarės Burbienės, vertinant šiandienius renovacijos procesus, finansavimui skiriamus išteklius ir statybų rinką, šiuo metu Lietuvoje galimų baigti renovuoti daugiabučių namų skaičius svyruoja nuo 400 iki 700 per metus, o vykdomo projekto vidutinė rangos darbų vertė 1 kv. m. siekia 440 eurų.

„Ilgalaikėje pasatų strategijoje siekiama didinti renovacijos mastą ir pasiekti 1 000 renovuotų daugiabučių per metus. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. bus renovuota 30 060 daugiabučių namų, o 1 000 namų per metus sudarytų apie 3,3 proc.“, – teigia G. Burbienė.

Numatyta, kad iki 2050 m. reikia renovuoti 355 261 individualius namus, 50 779 kitų negyvenamųjų ir pramonės pastatų. Pasak G. Burbienės, palyginti šalies renovacijos tempus su situacija kitose ES valstybėse yra sudėtinga – tiek dėl skirtingų klimato sąlygų, tiek dėl pastatų nuosavybės formos ir kitų aspektų.

„Labai išsiskiriame ES kontekste, nes Lietuvoje tik 2 proc. pastatų fondo, t. y. 7 proc. ploto, sudaro vieša, savivaldybių ir valstybės, nuosavybė – tik tokią pastatų fondo transformacijos dalį galima patikimai planuoti ir kontroliuoti iš valstybės perspektyvos“, – situaciją aiškina APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.

„Likusi pastatų savininkų dalis turi pati priimti sprendimą dalyvauti renovacijoje. Beveik pusę (45 proc.) pastatų fondo pagal plotą sudaro mišri nuosavybė, t. y. kartu tiek vieša, tiek privati, tiek valdoma bendraturčių. Šis faktas apsunkina pastatų savininkų sprendimo dėl renovacijos priėmimo procesą“, – pastebi ji.

Pastebime tendencijų, kad po renovacijos būsto kainos išauga ir iki 20–25 proc.

Tačiau iššūkių kyla ir dėl pačių renovacijos darbų atlikimo praktikos. Kaip vieną esminių problemų G. Burbienė įvardija tai, kad renovacijos procese nedalyvauja stambios statybos įmonės.

„Agentūros specialistai, atlikdami planines modernizuojamų namų patikras, pastebi, kad mažesnių pajėgumų rangovai, vienu metu renovuodami kelis daugiabučius namus, nepajėgia vienodu intensyvumu organizuoti juose statybos darbų – nepavyksta lygiagrečiai keliuose objektuose dirbti tų pačių darbų, nes tie patys darbininkai migruoja iš vieno objekto į kitą ir kol viename objekte dirbama, kitame niekas nevyksta“, – pasakoja ji.

„Pastaruoju metu statybos produktų kainos stabilizavosi, bet išlieka statybos produktų logistikos problema – pasitaiko, kai statybos produktų laukiama mėnesiais ir tai tikrai turi įtakos renovacijos tempams“, – problemas toliau vardija G. Burbienė.

Supranta naudą

Nors trikdžių yra, patys gyventojai į renovaciją žiūri gana palankiai. Norinčių dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje netrūksta – pagal paskutiniame kvietime pateiktas paraiškas buvo atrinkti 477 daugiabučiai namai. Prieš tai kvietime dalyvavo beveik 800 daugiabučių. G. Burbienės teigimu, pagal gaunamus paklausimus taip pat jaučiamas susidomėjimas.

Visuomenės požiūrį atspindi ir APVA užsakymu birželį atliktų tyrimų rezultatai, kurie parodė, kad 86 proc. respondentų, renkantis įsigyti butą, svarbus pranašumas būtų namo renovacijos faktas. „84 proc. gyventojų sutinka su teiginiu, kad „Daugiabutis namas, kuriame yra tavo butas, visų pirma yra tavo turtas, todėl privalai juo rūpintis, prižiūrėti ir gerinti nelaukdamas valstybės paramos“, – priduria APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.

Panaši dalis apklaustųjų mano, kad daugiabučio kompleksinis atnaujinimas yra ne išlaidos, o savininko investicija, kuri atsiperka tiesiogiai, pavyzdžiui, per išaugusią būsto vertę ar mažesnius komunalinius mokesčius.

Skaičiuojama, kad po renovacijos dažniausiai sutaupoma 60–70 proc. šilumos energijos, o programoje reikalaujama, kad namas po renovacijos sutaupytų ne mažiau kaip 40 proc. Renovacijai pasiryžę gyventojai dažnai tikisi ir būsto vertės kilimo. „Nors tyrimų, kiek konkrečiai padidėja būsto vertė po renovacijos, neturime, tačiau pastebime tendencijų, kad po renovacijos būsto kainos išauga ir iki 20–25 proc.“, – teigia G. Burbienė.

Vis dėlto ji neslepia – visada yra dalis skeptiškai renovaciją vertinančių gyventojų, kuriems administruojančios įmonės ir APVA stengiasi paaiškinti, kodėl verta imtis ši proceso. „Aišku, geriausiai veikia realūs pavyzdžiai – daugėjant renovuotų namų, dalijantis patirtimi apsispręsti tampa lengviau“, – priduria G. Burbienė.

Kaip dėl individualių namų?

Palyginti vienbučių ar dvibučių ir daugiabučių namų renovacijos tempus yra sudėtinga, nors priemonės ir labai panašios, atsako G. Burbienė: „Tiek individualiuose, tiek daugiabučiuose namuose yra šiltinamos sienos, tvarkomi stogai, keičiami langai ar tvarkomos šildymo sistemos. Aišku, reikia įvertinti daugiabučio namo dydį, aukštingumą, ypatingo statinio reikalavimus statybai ir kt.“

„Visgi kaip pagrindinius skirtumus būtų galima išskirti tai, kad daugiabutis namas turi bendrą dalinę nuosavybę, daug savininkų ir rangos darbų kainą. Neturint bendro sutarimo, judėti greitai ir sėkmingai yra paprasčiau su vienu savininku nei su 60 bendraturčių“, – tęsia ji.

„Žinome keletą sėkmingų istorijų, kai vieningi kaimynai daugiabučio namo projektą nuo finansavimo sutarties pasirašymo įgyvendino per 12–15 mėnesių, kai vidutiniškai daugiabučio namo renovacijos projekto terminai yra nuo 24 iki 32 mėnesių“, – pasakoja G. Burbienė.

Individualaus namo renovacijos atlikimo tempai yra gerokai trumpesni ir trunka 9–15 mėnesių, o vidutiniškai – iki metų. Per 2022 m. buvo įgyvendinta beveik 900 individualių namų renovacijos projektų, o per 2023 m. pateikta 1 450 paraiškų dėl individualaus namo renovacijos.

Siūlosi ir iš Afrikos

Kiek daugiau nei prieš mėnesį aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seime, atsakydamas į parlamentarų klausimus, prognozavo, kad ateityje renovacija stabtelės dėl darbo jėgos trūkumo ir išaugusių kainų.

Daugiausia individualių namų statybos, renovacijos, sienų šiltinimo darbus organizuojantis Mantvydas sako, kad nemato, jog klientai baidytųsi augančių kainų ar stabdytų savo numatytus planus.

Per Užimtumo tarnybą matome, kad yra labai didelis susidomėjimas. Elektroninius laiškus rašo net iš Turkijos, bet lietuviui, tikriausiai, truputį baisu, galvoja, kad jau siunčia nesąmones.

„Mes dažniausiai atliekame šiltinimo darbus, – pasakoja jis. – Žmonės skiria tam pinigų, tai nėra prabangos prekė, jie žiūri į ateitį – kas susiplanavę, tas ir investuoja. Kaip dirbome prieš metus, taip dirbame ir šiais metais, mažesnės apimties nėra.“

Pasak Mantvydo, šiemet 1 kv. m. bendra darbų vertė išlieka panaši kaip ir praėjusiais metais. „Tačiau jei žiūrėtume į kelerių metų kainas, jos išaugo iki 5–10 proc. Maždaug tiek rezultatas pabrango ir klientui“, – priduria jis.

„Renovacija susideda iš daug dalykų – langų, stogų, visų sistemų keitimo. Tačiau medžiagų tikrai netrūksta… Kol kas ir darbo jėgos netrūksta, visi pažįstami lietuviai dirba. Daug būgštavimų, bet viskas yra pozityvu“, – teigia Mantvydas.

Tačiau kiek kitokių tendencijų pastebi su įvairiais statybų rangovais visoje Lietuvoje glaudžiai dirbantis Mantas iš Kauno: „Kiek girdžiu iš kitų statybininkų, situacija nelabai stabili, stoja darbai, žmonės taupo.“

Situaciją dėl darbo jėgos jis vadina labai prasta. „Anksčiau dieninis atlyginimas būdavo po 60–70 eurų, dabar, negražiai išsireiškus, jau benamiai už tokius pinigus ateina padėti“, – sako Mantas.

„Statybų sektoriuje vis prastėja kontingentas. Jis yra labai probleminis, statybininkai mėgsta pavartoti. Yra visiškas žmonių stygius. Kiek turiu pažįstamų, kurie savarankiškai pradeda dirbti, visi tik ir pasakoja, kad didžiausia problema yra žmogiškieji ištekliai“, – dalijasi jis.

Vis dėlto užsieniečiai domisi galimybėmis dirbti Lietuvoje. „Per Užimtumo tarnybą matome, kad yra labai didelis susidomėjimas. Elektroninius laiškus rašo net iš Turkijos, bet lietuviui, tikriausiai, truputį baisu, galvoja, kad jau siunčia nesąmones, – atvirauja Mantas. – Turėjome objektą Klaipėdoje, ir iš Afrikos rašė. Tačiau dar bijome, gal dar nepribrendę esame.“