Lietuvoje rizikos kapitalo fondai nepelnytai pamiršti, tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie jų plėtrą. Tokio fondo dalyviams tai galimybė daugiau uždirbti, verslui – alternatyva banko paskoloms.

Antanas Grigaliauskas: Rrizikos kapitalo fondas stengiasi savo investicijos vertę padidinti kelis kartus, o po 3–4 metų įmonę paprastai siekiama parduoti.

Rizikos kapitalo fondų plėtra pastaruoju metu suinteresuota ir šalies Vyriausybė. Premjeras Andrius Kubilius, ūkio ministras Dainius Kreivys keliskart vyko į užsienį, ieškodamas rizikos kapitalistų ir kvietė juos investuoti Lietuvoje. Nenuostabu, nes tai galimybė pritraukti investuotojų lėšas į Lietuvą, o kartu ir paskatinti verslo plėtrą šalyje, mat tokie fondai tarsi alternatyva bankų paskoloms. Rizikos kapitalo fondų patirtis rodo, kad šiuo metu labiausiai apsimoka investuoti į informacinių technologijų ir inovatyvias įmones. Apie rizikos kapitalo fondų veiklą kalbamės su bendrovės "Ūkio banko Rizikos kapitalo valdymas" direktoriumi Antanu Grigaliausku.

– Rizikos kapitalas visuomet buvo aktualus, tik mažai žinomas Lietuvoje. Toks investavimo būdas užsienyje jau seniai įsitvirtinęs kaip svarbus finansavo šaltinis, o Lietuvoje rizikos kapitalo rinka kol kas atsilieka nuo Europos šalyse pasiekto lygio. Rizikos kapitalo fondai turėtų būti ypač aktualūs perspektyvioms įmonėms, turinčioms augimo potencialą. Visame pasaulyje rizikos kapitalas skirtas verslo pradžiai, augimui ir plėtrai finansuoti. Vakarų šalyse įmonių vadovai prieš vykdydami investicinį ar plėtros projektus visuomet įvertina galimus finansavimo šaltinius: banko paskolą ar rizikos kapitalo investicijas. Lietuvoje visgi įprasta verslą finansuoti banko paskolomis. Rizikos kapitalo investicijų atveju savininkai įsileidžia naują akcininką į įmonę, tačiau sumažina verslo riziką. Mūsų įmonė šiuo metu vertina keletą investicinių projektų įvairiuose verslo sektoriuose: prekyboje, paslaugų sektoriuje, į eksportą orientuotoje gamyboje. Mus labiausiai domina projektai, susiję su verslo plėtra, investicijomis, vadovybės įsigijimais (kai samdomi vadovai išperka akcijas – red. past.).

– Investuotojams Lietuva yra tik vienas iš parametrų, kurį jie vertina, rinkdamiesi fondų valdytoją. Investuotojas labai atidžiai vertina patį fondą, jo komandą, patirtį ir kompetenciją. Lietuvoje veikiantys rizikos kapitalo fondai yra pritraukę investicijų iš Europos investicinio fondo, Skandinavijos ir kitų šalių fondų. Tačiau tik didieji fondai su nepriekaištinga istorija gali pritraukti stambesnius investuotojus iš užsienio.

– Rizikos kapitalo fondų investuotojai – institucijos, bendrovės, fiziniai asmenys – atidžiai renkasi, kam patikėti valdyti savo lėšas, įvertina fondo istoriją, patirtį, finansinius rezultatus, valdytojų komandą. Rizikos kapitalo fondų valdytojai sunkmečiu gerokai griežčiau ėmė vertinti projektus, pristabdė savo investicijas. Šiandien jaučiame atgyjantį įmonių domėjimasi rizikos kapitalu. Statistiškai rizikos kapitalo įmonės atsirenka vieną projektą iš dvidešimties analizuotų.

– Rizikos kapitalo fondų tikslas, kaip ir visų verslo subjektų, yra uždirbti iš tiesioginės veiklos. Per minėtą laikotarpį rizikos kapitalo fondas stengiasi savo investicijos vertę padidinti kelis kartus. Po 3–4 metų įmonę paprastai siekiama parduoti strateginiam investuotojui arba išplatinti akcijas viešai per biržą. Tačiau statistika rodo, kad toli gražu ne visos investicijos būna sėkmingos.

– Kadangi rizikos kapitalistai investuoja neturėdami jokių materialių įmonės įsipareigojimų užtikrinimo priemonių, o tik išanalizavę verslo planą, vadovų ir specialistų kompetenciją ir dar daug kitų dalykų, natūralu, kad ir rizika išlieka didesnė, o kartu orientuojamasi ir į didesnę grąžą. Paprastai siekiama grąža nėra fiksuojama, ji tik atspindi rizikos laipsnį ir galimybes uždirbti, sėkmingai išplėtojus įmonę, į kurią investuojama.

– Rizikos kapitalo fondai investuoja į perspektyvias įmones, kuriose galima sukurti pridėtinę vertę. Vieni rizikos kapitalistai investuoja į įmones pradinėje jų veiklos stadijoje, kai tik rengiamasi pradėti veiklą, turinčias gerą verslo idėją, perspektyvą ją plėtoti, gerą komandą. Kiti investuoja į veikiančias 2–3 metus ar ilgiau įmones, kurios jau būna pasiekusios tam tikrų rezultatų, ir yra perspektyva išplėtojus tas įmones parduoti. Dažniausiai tai būna įmonės, veikiančios aukštųjų technologijų, paslaugų ar inovatyvių tradicinių veiklų srityje. Į susiduriančias su finansiniais sunkumais įmones paprastai neinvestuojama. Bendrovė "Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas" yra investavusi į prekybos, paslaugų įmones.

– Mažų valstybių rizikos kapitalo fondai dažniausiai lėšų ieško didesnėse užsienio šalyse. Kurį laiką Europoje dominavo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos investuotojai. Ar situacija nepasikeitė?

– Ši tendencija išliko ir dabar. Didžiausią rinkos dalį Europoje užėmę Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos investuotojai. Didelis proveržis laukiamas Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Rusijoje.

– Kokiais argumentais bandoma pritraukti investuotojų į Lietuvą? Ar šiandien tų argumentų jau turime daugiau?

– Ekonomika atsigauna. Vystomos naujos perspektyvios veiklos sritys, susijusios su naujomis technologijomis, atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Krizės laikotarpį išgyvenusios įmonės atsigauna. Įmonių savininkai, vadovai, pasimokę iš praėjusio laikotarpio, kruopščiau planuoja ir atsakingiau vykdo veiklą.

– Kuo skiriasi rizikos kapitalo ir verslo angelų fondai?

– Rizikos kapitalo fondas investuoja į įmones nuosavą kapitalą, tampa akcininku, dalyvauja jos valdyme. Per numatytą laikotarpį, išplėtojus įmonę ir padidinus jos vertę, akcijų paketas parduodamas strateginiam investuotojui arba išplatinamas viešai per biržą, taip pat gali būti perleistas likusiems akcininkams ar įmonės darbuotojams, dažniausiai vadovams.

Verslo angelų fondas – tai Europos investicijų fondo (EIF) su verslo angelais (įmonė ar asmuo, investuojantis į perspektyvią įmonę dalį savo lėšų ir su šios įmonės vadovais pasiruošęs dalytis asmenine verslo patirtimi) įkurtas bendras fondas ir lygiomis dalimis investuojantis į projektus.