„Galbūt netgi siūlyčiau grįžti prie senos tvarkos, kuomet šakinė ministerija turėdavo fondą (...), kuomet buvo galima papildomai kaupti ir skatinti šitas labai svarbias profesijas (karių, diplomatų, pareigūnų – BNS)“, – Seimo demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ antradienį sakė ministrė.

„Bet susitelkime ties tuo, kad tam bus reikalingas papildomas finansavimas“, – pridūrė ji.

Vėliau ministerija BNS patikslino, kad kalbėdama apie specialius ministerijų fondus I. Ruginienė turėjo mintyje, kad anksčiau valstybines pensijas pareigūnams skyrė ir mokėjo pačios institucijos iš savų asignavimų.

„Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija mokėjo pensijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams, Krašto apsaugos ministerija – kariškiams“, – BNS nurodė ministerija. 

Iš tokių fondų papildomais įnašais kaupti pensijai būtų skatinami kariai, diplomatai, pareigūnai. (...) tai būtų dar vienas postūmis Lietuvoje atsirasti profesiniams pensijų fondams. 

Pasak jos, šių pensijų mokėjimą pradėta centralizuoti nuo 2013 metų  – šias funkcijas pamažu perėmė „Sodra“, o asignavimus, išskyrus karių pensijoms, planuoja ir valdo ministerija.

I. Ruginienė sako, kad iš tokių fondų papildomais įnašais kaupti pensijai būtų skatinami kariai, diplomatai, pareigūnai. Pasak jos, tai būtų dar vienas postūmis Lietuvoje atsirasti profesiniams pensijų fondams. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas frakcijoje ministrės klausė, kaip pasiekti, kad viešojo saugumo, karių ir kitų pareigūnų pensijos sudarytų apie 70 proc. jų paskutinio atlyginimo – toks standartas yra kai kuriose NATO šalyse.

„Noriu komitete (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete – BNS) iškelti šį klausimą (dėl karių skatinimo valstybei prisidedant prie jų pensijos kaupimo – BNS). Dabar tarnybos patrauklumą keliame per atlyginimo didinimą“, – frakcijoje teigė parlamentaras.

G. Jeglinskas vėliau BNS teigė, kad dabar, pavyzdžiui, profesionalių karių pensija sudaro iki 25 proc. jų gauto atlyginimo.

Pasak jo, į tokius profesinius fondus lėšų įneštų ir patys pareigūnai, ir valstybė – kariuomenė, policija ar kitos institucijos, o krašto apsaugos sistemoje toks projektas galėtų būti bandomasis.   

Parlamentaras, be to, mano, jog reikai diskutuoti, iš kokių lėšų prie to prisidėtų valstybė: „Pirmiausia noriu šiuos klausimus aptarti su „Sodra“, ministerija (SADM – BNS), kariuomene“, – BNS teigė G. Jeglinskas.