ŠALIES ORO UOSTAI PROGNOZUOJA: SKRYDŽIAI VĖL GALĖTŲ BŪTI VYKDOMI NUO GEGUŽĖS VIDURIO

Skrydžiai gali būti atkurti gegužės viduryje, jei Vyriausybė nuspręs panaikinti ribojimus keleiviniams skrydžiams, prognozuoja Lietuvos oro uostai.

Pranešime spaudai informuojama, kad sumažintas keleivinių skrydžių dažnis, o vėliau ir visiškas jų sustabdymas lėmė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnauta 1,104 mln. keleivių – tai yra 16,4 proc. mažiau nei praeėjusių metų sausio-kovo mėnesiais.

„Šiuo metu šalies oro vartai aptarnauja krovininius skrydžius, keleiviniai skrydžiai nėra vykdomi. Iš naujo persvarstėme savo skrydžių plėtros strategiją, dabar turime atlikti namų darbus ir efektyviai įgyvendinti skrydžių grąžinimo planą Lietuvos oro uostuose. Tai padės atnaujinti aviacijos veiklą Lietuvoje ir tokiu būdu skatinti tiek patį aviacijos sektorių, tiek susijusius sektorius – turizmo, tarptautinės prekybos, užsienio investicijų“, – pranešime cituojamas Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Lietuvos oro uostus valdančios bendrovės vadovas Marius Gelžinis sako, kad pirmiausia galėtų būti atnaujinti skrydžiai į tinklinius, didžiuosius oro uostus – Frankfurtą, Kopenhagą, Varšuvą.

Derasi dėl finansinės pagalbos

Pasak jo, su Susisiekimo ministerija deramasi ir dėl pagalbos, kad oro uostų veikla būtų stabilizuota – kalbama ir apie įstatinio kapitalo didinimą, ir apie dividendų mokėjimo tvarką.

„Viskas derybų stadijoje. Teikiame įvairius siūlymus, turime minty ir siūlymą dėl kapitalo didinimo bei dividendų išmokėjimų, bet dabar dar nenorėčiau spekuliuoti nes vyksta toks pingpongas su ministerija – mes teikiame siūlymus, jie klausia mūsų finansinės informacijos, tuos pačius išgyvenimo scenarijus mes dar tiksliname ir turbūt iki kitos savaitės vyks ieškojimas tikrojo scenarijaus ir kaip galėtume judėti toliau“, – sakė bendrovės vadovas.

Jis neatskleidė, kokio dydžio paramos reikėtų oro uostams, tačiau pabrėžė, kad svarbu stabilizuoti pinigų srautą ir atgaivinti aviaciją.

„Svarbus yra paramos paketas vežėjams, tai leistų greičiau pradėti veiklą ir prasidėtų skrydžiai, galbūt keleiviai ir neiškart pradės skraidyti, bet tai pagyvintų rinką“, – sakė M. Gelžinis.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius BNS patvirtino, kad rengiamas veiksmų planas, peržiūrima ne tik oro uostų, bet ir viso susisiekimo sektoriaus įmonių veikla.

„Dabar yra rengiama strategija, valdyba kartu su oro uostais ruošia Covid-19 sąlygomis veiksmų planą, reikia peržiūrėti ir strateginius planus, ir buvusią anksčiau numatytą plėtrą, kitos savaitės pradžioje planuojame tai aptarti“, – BNS teigė viceministras.

Konkrečių priemonių jis kol kas nedetalizavo, žadėjo įvardinti kitą savaitę.

Visi darbuotojai – dalinėse prastovose

Jo teigimu, karantino laikotarpiu šiek tiek pasikeitė įmonės veikla, visi darbuotojai yra dalinėse prastovose ir dirba mažiau valandų nei įprastai. Nors ir nėra keleivinių skrydžių, aerodromai turi būti paruošti atidarymui bet kurią minutę, todėl darbai, nors ir mažesniais pajėgumais, nesustoja.

„Ne visi turi tokius pačius krūvius kaip turėjo anksčiau, pavyzdžiui aviacinis saugumas, kadangi nėra keleivių, jie turi mažiau darbo, bet išlieka patruliavimas. Aerodrominės tarnybos, terminalus prižiūrinčios tarnybos jos turi panašiai tiek pat darbo, nes aerodromas turi būti paruoštas bet kuriai minutei atidaryti, o be to, ir Vilniuje ir Kaune leidžiasi krovininiai orlaiviai, todėl aerodromas ir visos jo funkcijos turi būti paruoštos“, – teigė M. Gelžinis.

„Terminalo taip pat negalime apleisti, visos sistemos turi veikti tą pačią minutę kai tik atsiras poreikis“, – pridūrė jis.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvos oro uostuose dirba 653 darbuotojai. Pasak M. Gelžinio, kol kas nė vienas darbuotojas nebuvo atleistas.

Trys šalies oro uostai per tris mėnesius šiemet aptarnavo 1,104 mln. keleivių – 16,4 proc. mažiau nei pernai, o vien kovo mėnesį – 202 tūkst. keleivių – 56 proc. mažiau.

Naujausia Tarptautinė oro transporto asociacijos (IATA) prognozė skelbia, kad aviacijos industrija dėl pandemijos sukeltų aviacijos apribojimų neteks 252 mlrd. dolerių pajamų ir 38 proc. viso keleivių srauto.