„Šiuo metu tas ekonominis ryšys, na, yra ganėtinai minimalus“, – antradienį paklaustas koks yra esamas santykis tarp Lietuvos ir Kinijos BNS sakė ministras.

L. Savicko teigimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje ministerija turi girdėti verslo interesą ir pagelbėti aktualių rinkų atžvilgiu.

Pasak jo, šių reikėtų ieškoti Pietų Korėjoje, Japonijoje, Singapūre, Indijoje, čia, anot ministro, galėtų vykti aukštesnės pridėtinės vertės produktai.

„Tai akivaizdu, kad reikia ieškoti rinkų, kur mūsų aukštesnės pridėtinės vertės produktai galėtų vykti“, – sakė L. Savickas.

„Ne visuomet galime aiškiai suvokti kitų didelių žaidėjų keliamus tikslus, bet mes galime kontroliuoti savo nacionalinius ekonomikos interesus, kaip pagelbėti mūsų verslams diversifikuotis ir išlaikyt savo konkurencingumą. Tai yra mūsų uždavinys ir pagal jį turėtume ieškoti rinkų ir galimybių“, – pridūrė jis.

Vyriausybės ir verslo atstovai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda birželį ketina vykti Japoniją ir Vietnamą padėti Lietuvos įmonėms ieškoti naujų rinkų.

Ministras taip pat pakartojo savo poziciją, jog siekiant plėtoti dvišalį bendradarbiavimą su Taivanu, Lietuva vis dar laukia sprendimų iš šios autonominės salos.

„Tą lūkestį esame iškomunikavę, (...) dabar galiu pakartoti, tai labiau Taivano pusėje yra esantis kamuoliukas ir tikimės, kad jų sprendimai iš jų pusės, na, galėtų būti priimami“, – teigė L. Savickas.

„Tie, kurie akyliau stebi šią situaciją, negalėtų išskirti aiškaus proveržio taško, kad jisai būtų įvykęs per šį laikotarpį. Ką norėtųsi matyti įvykstant ir labai tikimės, kad, na, tie sprendimai bus priimti“, – pridūrė jis.

Kaip anksčiau rašė BNS, 2021 metais Lietuvai pradėjus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę, pašlijo Vilniaus ir Pekino santykiai.

Lietuvių ir anglų kalba 2021 metais Vilniuje atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Kinija ragina pakeisti pavadinimą, siekiant normalizuoti santykius.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad būdama vienintele šalimi Europos Sąjungoje (ES), kuri neturi diplomatinių santykių su Kinija, Lietuva „iškrenta iš Bendrijos konteksto“ bei teigęs, jog jei Kinija turi interesų ES, Pekinas bus suinteresuotas turėti dvišalius santykius ir su Vilniumi.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius pirmadienį teigė, kad atstatyti diplomatinius santykius su Kinija būtų siekiamybė, tačiau dėl to Lietuva neišsižadės savo vertybių ir principų.