SEIME – NORAS NESUŽLUGDYTI DARBO KODEKSO PRIĖMIMO

Iškilus grėsmei kitą antradienį nepradėti naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį rinksis į neeilinį posėdį, kuriame planuoja pabaigti kodekso svarstymą ir pateikti Seimui išvadą.

„Kad nestabdytų proceso, Dagys (konservatorius Rimantas Jonas Dagys - BNS), Sysas (socialdemokratas Algirdas Sysas - BMS) ir Miškienienė (socialdemokratė Kristina Miškinienė - BMS) registravo pasiūlymą dėl ilgalaikių išmokų. Kviečiame komitetą  pirmadienį jį svarstyti ir apsispręsti, kad antradienį prasidėtų priėmimo procedūra. Jeigu pavyks posėdyje susitarti, registruosime išvadą ir Seimas antradienį pradės (Darbo kodekso priėmimo procedūrą - BNS)“, - BNS pranešė komiteto vadovė Kristina Miškinienė.

Pasak jos, Darbo kodekse siūloma numatyti, kad atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos atleidžiamo darbuotojo vidutinės algos dydžio išeitinė išmoka, 10-20 metų - dviejų atlyginimų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų dydžio išmokos.

Komitete dirbantys parlamentarai penktadienį balsavo, kad kodekso svarstymas komitete būtų baigtas tik tada, kai Seimui bus pateiktas naujas ilgalaikių išmokų įstatymo variantas, kurį registravo valdančiųjų frakcijų vadovai „darbietis“ Kęstutis Daukšys, „tvarkietis“ Kęstutis  Bartkevičius ir socialdemokratė Irena Šiaulienė.

Vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka negalėtų viršyti dviejų minimaliųjų mėnesinių algų (dabar MMA - 350 eurų, o nuo liepos didės iki 380 eurų). Jeigu Seimas tam pritartų maksimali išeitinė išmoka už 5-10 metų darbą pas tą patį darbdavį siektų dvi MMA - 700 eurų (nuo liepos - 760 eurų), už 10-20 metų - keturių MMA - 1400 eurų (1520  eurų), o ilgiau - šešių MMA - 2100 eurų (2280 eurų).

Tokia išmoka tektų žmogui tuo atveju, jeigu tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis.  Taip pat  toks darbuotojas tuo pačiu metu galėtų gauti ir bedarbio pašalpą, jeigu jam ji priklausytų.

Ši tvarka negaliotų atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų, pavyzdžiui, savivaldybės, ministerijos, ligoninės, mokyklos ir panašiai, bei iš Lietuvos banko. Jiems nustatyto dydžio ilgalaikio darbo išmokas mokėtų atleidęs darbdavys.

Šios išmokos nebūtų mokamos tais atvejais, kai darbdavys darbuotoją atleis per tris dienas ir pats jam išmokės metų atlyginimo dydžio, kaip yra nutaręs Seimas, arba pusmečio, kaip siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, darbo užmokesčio dydžio pašalpą.

Seimas per svarstymo stadiją buvo patvirtinęs A.Syso siūlytą išeitinių ne dėl savo kaltės darbo netekusiems darbuotojams mokėjimo mechanizmą, kuris šiek tiek palankesnis darbuotojams. Pagal jį, atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 3-5 metus, iš specialaus fondo būtų mokama vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, 5-10 metų - dviejų atlyginimų, 10-20 metų - trijų, o daugiau negu 20 metų - keturios atlyginimų dydžio išmokos.

Seimas taip pat yra pritaręs tam, kad darbdavys atleidžiamiems darbuotojams sumokėtų vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką  darbuotojams, jeigu darbo santykiai su jais tęstųsi daugiau kaip metus, o jeigu trumpiau - pusę uždarbio. Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau siūlo ir tai keisti - siūlo įpareigoti darbdavius mokėti dviejų atlyginimų dydžio išeitines tiems, kurie būtų dirbę ilgiau kaip metus, o pusės atlyginimo - iki metų.