O ką daryti, jei sugedo seniai turimas daiktas, plačiau pakomentavo draudimo bendrovės „If“ Turto žalų grupės vadovė Lietuvoje Ieva Rapkauskė.

– Ar žmonės draudžia senus butus ir namus?

– Taip, tikrai draudžia. Reikia nepamiršti ir to, kad net senesnės statybos butą galima įsigyti su paskola, o tai reiškia, kad jis yra draudžiamas.

– Jeigu turiu butą, tarkime, 1950 m., kuris buvo gautas pagal paskyrimą – ar tokių klientų turite?

Svarbu atkreipti dėmesį į įsigijimo dokumentus.

– Tikrai taip. Tokius būstus mes taip pat draudžiame ir juos apdrausti galima. Atsakant į jūsų klausimą dėl senesnės statybos namų ar butų bei juose esančių įrenginių draudimo – tai neturi didelės įtakos, tokį būstą apdrausti galima.

– Į ką svarbu atkreipti dėmesį draudžiant senesnį turtą – tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį?

– Svarbu atkreipti dėmesį į įsigijimo dokumentus. Paminėsiu du pagrindinius dalykus, kodėl draudimo kompanijoms jie yra svarbūs. Pirma – dokumentai parodo, kas yra to turto savininkas, ar tai stacionarūs įrenginiai, pavyzdžiui, katilai, ar nešiojama įranga, pavyzdžiui, kompiuteriai. Antra – dokumentai atskleidžia daikto amžių ir įsigijimo kainą. Tai yra dokumentas, kuris labai lengvai gali parodyti draudimo bendrovės specialistams, kokia yra jo vertė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– O jei, tarkime, šildymo katilą pirkau prieš 15–20 metų, arba apskritai įsigijau butą, kuriame viskas jau buvo, o pardavėjas dokumentų neperdavė, kvitai pasimetė, išbluko, pirkau grynaisiais – ką tada daryti?

– Įsigijimo dokumentai tikrai paspartina žalos atlyginimo procesą – viskas aišku: dokumentai vietoje, savininkas ir įsigijimo vertė žinomi. Jeigu tokių dokumentų nėra, problema sprendžiama kitais būdais. Pavyzdžiui, šildymo katilo atveju kreipiamasi į gamintoją arba pardavėją. Dažniausiai ant katilų būna identifikacinės lentelės, kurios padeda nustatyti gamybos metus. Atsižvelgiant į konkrečias draudimo sąlygas, galima paskaičiuoti ir galimą draudimo išmoką.

– Kaip vertinamas natūralus daiktų nusidėvėjimas? Ar yra nedraudžiamų daiktų?

– Situacijų tikrai yra įvairių ir čia jau reikia žiūrėti į konkrečias draudimo sąlygas, nes draudžiantis kiekviena draudimo bendrovė gali pasiūlyti įvairius draudimo variantus ir tie variantai turi kažkokių nedraudžiamųjų įvykių. Tai čia jau, jeigu konkrečiai kalbant apie įvykį, tokių atvejų būna ir jie priklauso nuo to, kokios buvo asmens draudimo sąlygos.

– Kaip konkrečiai vertinamas nusidėvėjimas?

– Dažniausiai draudimo taisyklėse, pagal jūsų pasirinktą draudimo paketą, yra numatyta, kokiam turtui taikomas procentinis ar metinis nusidėvėjimas. Kai kurie daiktai, sulaukę tam tikro amžiaus, vertinami su konkrečiu nusidėvėjimo procentu – visa tai nurodoma draudimo sąlygose.

– Senuose daugiabučiuose – seni vamzdynai. Ar dažnai pasitaiko užliejimų?

– Tikrai taip. Vamzdžių trūkimai ir su tuo susijusios žalos yra vienos dažniausių. Tai yra viena pagrindinių priežasčių ir tokių įvykių fiksuojame kasdien.

– Pavyzdžiui, man užliejo lubas – vieną kampą arba tik palei sieną. Ar galiu tikėtis, kad bus atnaujintos visos lubos?

– Bendrai atsakant, apmokama žala už pažeistus paviršius – tik ten, kur tekėjo vanduo. Skaičiuojamas tik pažeisto paviršiaus plotas. Jeigu praplečiant jūsų klausimą, tai labai reikia žiūrėti, ar jūs norite kompensacijos pagal jūsų draudimo sutartį ar ateina kaimyno draudimo atstovas ir tada žiūrime, kokias jis turėjo civilinės atsakomybės draudimo sąlygas.

Rinkoje įprasta, kad jis bus draustas nauja atkuriamąja verte ir kompensacija tuomet yra skaičiuojama nuostolio padengimui, sudarant sąmatą, kiek kainuotų dabar atstatyti jūsų, tarkime, minėtas lubas – jas perdažyti ir suremontuoti pažeistą paviršių. Jeigu tai yra kaimyno draudikas, tai galimai gali būti iš to paskaičiuoto nuostolio skaičiuojamas nusidėvėjimas. Bet čia, vėlgi, reikėtų žiūrėti, kokią sutartį kaimynas turi.