Šimkus: energijos kainų šokas – pagrindinis infliaciją didinantis veiksnys

LB vadovas taip pat mano, jog nepaisant ekonomikos aktyvumo tikėtina, jog prekių ir paslaugų kainos didės.

Jis neprognozuoja, kokį sprendimą ECB priims kitame posėdyje spalį, bet sako, kad spaudimas infliacijai išliks didelis.

„Energijos kainų šokas kuria nuolatinį infliacijos spaudimą (...) Energijos infliacija yra pagrindinė bendrosios infliacijos dedamoji ir varomoji. (...) Jei žiūrėti į rizikų balansą, jis yra padidėjęs“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

Pasak LB valdybos pirmininko, infliacijos laikotarpis yra užsitęsęs, naujos prognozės rodo, kad ji dar kurį laiką išliks aukštesnė už 2 proc. tikslą, o grynoji infliacija – be maisto ir degalų kainų – 2028 metais euro zonoje jį viršys ir sieks 2,3 procento.

Anot G. Šimkaus, ekonomikos aktyvumas rodo atsparumą, tačiau „galimybės pernešti išaugusias kainas į platesnį prekių ir paslaugų kainų didėjimą yra stipresnės“.

„Fokusas yra, kad užtrunkantis energjos kainų šokas nepersimestų į platesnį prekių ir paslaugų judėjimą, kai atskirų prekių, kaip degalų kainų augimas netaptų visuotinu, plačiu beveik visų prekių ir paslaugų augimu“, – aiškino LB vadovas.

G. Šimkus, be kita ko, sako, kad didėjant infliaciniam spaudimui auga ir ECB sprendimų didinti palūkanų normas aktualumas.

„Labai svarbu, kaip iki to laikotarpio (ECB posėdžio spalį – BNS) evoliucionuos, vystysis energijos kainos, ar tai bus užsitęsęs aukštų energijos kainų laikotarpis, gal jos dar padidės, galbūt ne, jau spalį bus galima vertinti infliacijos perspektyvą“, – sakė LB vadovas.

„Sprendimus priimsime pagal gaunamus duomenis posėdis po posėdžio“, – pridūrė G. Šimkus.

Kaip rašė BNS, kaip ir buvo prognozuota, ECB praėjusį ketvirtadienį padidino tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Pakeitimai įsigalios rugsėjo 16 dieną.

Šiais metais numatomi dar du ECB valdybos posėdžiai – spalį ir gruodį.